Vilniečiai neužmiršo naujojo gatvių standarto, kuris buvo taip skambiai pristatomas. Bet tik ne savivaldybė, kuri bent jau kelio ženklus iki šiol įrengia bukai ir sovietiškai.
Kelio ženklų per daug, jie pasikartoja, įrengti per šaligatvių vidurį. Vis dar būna ir taip, kad stulpų prismaigstyta kaip medžių miške, nors visus ženklus galima sukabinti ant vieno stulpo.
Apie tai pėstieji ir vairuotojai nuolat primena savivaldybei, kuri dažniausiai nieko konkrečiai nepajėgia atsakyti.
Rado skirtingų pavyzdžių
Iš trumpos K.Ulvydo gatvės vienas vilnietis pateikė keturis ženklų įrengimo pavyzdžius. Du jų teigiami, o du – neigiami.
Jis pastebėjo, kad vadinamąjį gulintį policininką žymintis kelio ženklas neatitinka naujojo gatvių standarto dešimtojo punkto „Vizualinė švara – laisvė nuo perteklinių elementų“.
Jame numatyta, kad bus mažinama stulpų. „Jei šalia yra daugiau nei viena kelio ženklo, apšvietimo ar kontaktinio tinklo atrama, ženklai turėtų būti perkeliami ant jų. Jei įrengiami nauji ženklai, turi būti tikrinama, ar jų negalima įrengti ant jau esamų stulpų“, – skelbia šis punktas.
Ką matome K.Ulvydo gatvėje? Nors šalia yra gatvės šviestuvo atrama, kelio ženklas įrengtas ant naujo stulpo.
Kažkodėl toje pat gatvėje už šimto metrų įrengtas kitas apie gulintį policininką įspėjantis ženklas, bet jis pakabintas ant apšvietimo stulpo.
Už pastabas tik padėkojo
Dar vienas K.Ulvydo gatvėje gyvenančio vilniečio priekaištas savivaldybei – dėl kelio ženklo, įrengto šaligatvio viduryje.
Jis priminė naujojo gatvių standarto reikalavimą, skelbiantį, kad jei pėsčiųjų take yra stulpas, jį reikia iškelti arba taką iškreivinti. Žinoma, jeigu tai nepablogins pėsčiųjų judėjimo.
Bet šalia K.Ulvydo gatvėje yra ir geras pavyzdys. Ženklo stulpas įrengtas vejoje, jis nekliūva pėstiesiems.
Kad savivaldybė nesilaiko naujojo standarto, tvirtina ir Naujininkų gyventojas. Jis pastebėjo vizualinės taršos Zanavykų ir Panevėžio gatvių sankryžoje. Čia daugybė perteklinių elementų: stulpų, ženklų, eismo juostas skiriančių linijų.
Savivaldybės Eismo organizavimo skyrius už pastabas tik padėkojo ir pažadėjo aptarti Inžinerinių statinių projektų ir projektinių pasiūlymų vertinimo darbo grupėje.
Savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas „Sostinei“ minėjo, kad specialistai šiuo metu dar tik renka statistiką dėl naujojo gatvių standarto nesilaikymo, o tam prireiks laiko.
Rinkosi mažiausią blogybę
Labiausiai vilniečius papiktino nauja atrama judrioje Totorių gatvėje, ant kurios pakabinta kilpinio eismo stebėjimo kamera. Ši atrama – šaligatvio viduryje.
Toje vietoje anksčiau buvo kelio ženklas, tačiau įgyvendinant naująjį gatvių standartą jį buvo galima perkelti.
Šiam tikslui skirta vaizdo kamera – pirmoji. Dvi dešimtys vaizdo kamerų ne tik padės nustatyti kilpinio eismo nepaisančius vairuotojus, bet ir automatiškai tikrins automobilių techninės apžiūros ir privalomojo draudimo galiojimą.
Savivaldybė teisinosi, kad, norint techniškai užtikrinti numerių atpažinimą 95 proc. ir fiksuoti pažeidėjus, reikia įrengti kamerą tam tikroje vietoje ir stabiliai, ant tvirtos konstrukcijos. Kitoje gatvės pusėje ji negali būti įrengta dėl parkavimo ir eismo krypties. O ant kultūros paveldo pastato jos pritvirtinti savivaldybė neturi teisės.
„Nuo gatvės pusės yra 1,5, nuo pastato – 1 metras pėstiesiems. Iš visų blogybių pasirinkta mažiausia“, – vardijo savivaldybė.
Svarbiausia – siaurinti
Prieš pusantrų metų naująjį standartą pristačiusi savivaldybė jį vadino desovietizacijos procesu. Esą pasitelkus tą standartą pilkos, nejaukios ir nesaugios gatvės virs vakarietiškomis – su medžių alėjomis, mažąja architektūra, įvairesne danga, prižiūrimais fasadais palei gatves.
Anot savivaldybės, gatvių standartas, 12 principų, jau taikomi rekonstruojant ar projektuojant miesto gatves, suformuluoti tam, kad miestas taptų patogesnis ir patrauklesnis vilniečiams.
„Gatvės su želdynais tarp pėsčiųjų ir eismo juostų, be perteklinio važiuojamosios dalies pločio, dangomis ir apšvietimu įtvirtinamas pėsčiųjų prioritetas, daugumoje gatvių įrengiamas parkavimas, savąjį gatvės metrą gaunantys pastatų naudotojai – visa tai yra naujajame sostinės gatvių standarte“, – tada aiškino savivaldybė.
Inžinierius užsimojo keisti įprastą tvarką
Savivaldybė tvirtina, kad standartą parengė vadovaudamasi Niujorko gatvių struktūra, tačiau pritaikė Vilniaus kontekstui. Siekiama, kad sostinės gatvės taptų integralia miesto gyvenimo dalimi, būtų žalesnės ir gyvybingesnės.
Kaip pavyko įgyvendinti gatvių standarto principus, vilniečiai jau gali susipažinti Pylimo, Algirdo, Naugarduko, Islandijos ir kitose gatvėse.
Savivaldybės vyriausiasis inžinierius A.Nikitinas įsitikinęs, kad gatvių standartas padės priimti drąsius, Lietuvoje galbūt dar nematytus sprendimus ir lanksčiai įvertinti kiekvieną būsimą projektą.
„Remdamiesi detaliai apibrėžtais 12 principų galėsime nuosekliai tikrinti, ar planuojami darbai gatvėse ir jiems parengti projektai atitinka bendrą miesto viziją. Taip, kaip pagal 10 architektūros ir urbanistikos taisyklių jau ne pirmus metus tikrinami statiniai. Gatvių standartas taip pat padės praplėsti požiūrį į susiformavusį teisinį reguliavimą, leis eksperimentuoti ir, remiantis praktika, tobulinti taisykles ar net siūlyti keisti nacionalinius reglamentus“, – tikino A.Nikitinas.
