Ylos maiše nepaslėpsi
BK 300 str. 2 dalyje parašyta, kad: „Tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo“, gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Teismo sprendimą, kuris įsigalios po 20 dienų ir kurį dar galima skųsti apeliacine tvarka, tiek G. Pogoželskas, tiek jo gynėjas advokatas Artūras Andriukaitis „Pajūrio naujienoms“ pakomentuoti atsisakė.
Tačiau, redakcijos žiniomis, nuo baudžiamosios atsakomybės vyras yra atleistas pagal laidavimą be užstato, o byla nutraukta, mat už suklydusį ir į teisminius procesus įsivėlusį šaulį sutiko laiduoti nuo 2003-iųjų jį pažįstantis draugas. Teigiama, kad abu vyrai priklauso Šaulių sąjungai, kartu dalyvauja įvairiose veiklose, be to, bendrauja ir neformalioje aplinkoje. Laiduotojo asmenybė teismui padarė gerą įspūdį, laidavimo terminas nustatytas vieneriems metams.
Jeigu per tą laiką G. Pogoželskas padarytų baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimą dėl šio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teismas galėtų panaikinti, ir tada kaltinamajam tektų atsakyti už visas padarytas veikas.
„Neprieštaravau, kad teismo sprendimas būtų būtent toks, koks paskelbtas“, – posėdžiui pasibaigus, „Pajūrio naujienoms“ teigė prokurorė Rita Raulynaitienė.
Anot jos, sąlygas, kada teisiamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, numato įstatymas. G. Pogoželskas jas atitiko: nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, niekam nepadarė žalos. Atsižvelgta ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes: už visuomeninę veiklą tiek kaip Šaulių sąjungos narys, tiek kaip policijos rėmėjas ne kartą yra apdovanotas garbės raštais ir medaliais.
„Akivaizdu, kad Gintautas Pogoželskas yra aktyvus žmogus, tiesiog šįkart pasielgė labai neapgalvotai: naudotis suklastotu vairuotojo pažymėjimu nėra tas pats, kaip, pavyzdžiui, suvalgyti iš kaimyno sodo nukniauktą obuolį. Teisės naudojamos kasdien, yla iš maišo vėliau ar anksčiau vis tiek turėjo išlįsti“, – neabejojo prokurorė.
Yla išlindo tuomet, kai, gavę iškvietimą dėl nesaugaus vairavimo, kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda, ties Sausinės kaimu Kauno rajone, praėjusių metų gruodžio 26-osios rytą G. Pogoželską sustabdė policijos pareigūnai. Vairuotojas, nors ir blaivus, tačiau jo pateiktos teisės pareigūnams sukėlė įtarimą.
Dokumentas – senesnio pavyzdžio ir gerokai pablukęs, vandens ženklų nesimatė. Patikrinus policijos registre, duomenų apie tai, kad sustabdyto piliečio vardu būtų išduotas vairuotojo pažymėjimas, nerasta, o iš 2020 m. kovo 31 d. šeimos klinikos rašto matyti, jog nuo 2011 metų G. Pogoželskui nebuvo atliktas ir medicininis patikrinimas, privalomas norint gauti teises.
Tikino pagalvojęs po laiko
Vis dėlto teismo posėdžio metu kaltinamajam teko prisipažinti, kad, norėdamas įgyti vairuotojo pažymėjimą, 2011 metų vasarą prie įmonės „Regitra“ pastato, esančio Šilutės plento g. Klaipėdoje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui jis perdavė savo nuotrauką, asmens duomenis ir 500 litų (144,81 Eur).
Po 10-ies dienų dokumentą toje pačioje vietoje ir atsiėmė. G. Pogoželskas aiškino, kad, tarnaudamas tarybinėje kariuomenėje, teises buvo išlaikęs, jas tik reikėjo pasikeisti, be to, norėjo gauti dar ir papildomą kategoriją sunkvežimiui vairuoti. Su „popieriais“ atvykęs į „Regitrą“, teiravęsis apie tokias galimybes. Darbuotoja patarusi pagal skelbimus ieškoti firmų, kurios moko ir suteikia šias kategorijas, pasiskambinti ten.
Taigi per skelbimą laikraštyje teisiamasis ir susiradęs žmogų, kuris prie „Regitros“ atvažiavo mokomąja mašina, prisistatė vien vardu, kokia pavardė, G. Pogoželskas teigė nepaklausęs.
Sunkvežimiu šaulys su mokytoju važiavo tris kartus, egzamino laikyti nereikėję, nes mokytojas paaiškinęs, jog galios tarybinių laikų pažymėjimas, tik būtina pravažiuoti tam tikrą valandų skaičių. Kad vairuoti mokęs žmogus galbūt ruošiasi suklastoti vairuotojo pažymėjimą, G. Pogoželskas teigė supratęs po to, kai padavęs tuos 500 litų ir nuotrauką.
Sąsajų su rajono Savivaldybe nebeturi
Į žinią, kad buvęs Kretingos šaulių 305 kuopos vadas Savivaldybės automobiliu disponavo apskritai neturėdamas teisės vairuoti, administracijos direktorė Jolanta Girdvainė reagavo kategoriškai: „Turi ar neturi teises, mes netikriname, tai – ne mūsų rūpestis. Metai, kai Savivaldybė su Gintautu Pogoželsku nebeturi jokių sąsajų, nuo bendradarbiavimo sutarties šį asmenį nušalino patys šauliai.
Automobilį Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriui savanoriškai talkinusiam asmeniui kažkokiu stebuklingu būdu buvo priskyrusi ankstesnė valdžia. Mano nuomone, tai buvo ir neteisėta, ir negražu.“
Praėjusiais metais buvo įsiplieskęs konfliktas paaiškėjus, kad G. Pogoželskas, pasitikėjimo principu valdęs Savivaldybės automobilį, jį naudojo, kada panorėjęs – ir po darbo valandų, ir savaitgaliais savo reikmėms. Galiausiai buvo susizgribta, kad šaulys per mėnesį sugebėdavo pravažiuoti apie 2–3 tūkstančius kilometrų, sunaudodavo per daug kuro.
Dėl galimo piktnaudžiavimo tarnybiniu automobiliu buvo nutarta Šaulių kuopai transporto priemone leisti naudotis tuomet, kai kartu dirbs Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai, bei savaitgaliais, iš Šaulių sąjungos gavus prašymą, kai reikės juos pasitelkti visuomeninėms reikmėms. Po to automobilį nurodyta grąžinti.
Nauja tvarka iššaukė G. Pogoželsko nepasitenkinimą: jis pagrasino, kad tokiu atveju šauliai su Savivaldybe atsisakys bendradarbiauti – esą už savanorišką veiklą esą niekas jiems nemoka, o čia dar ir naudojimąsi transporto priemone apribos! Tačiau pats Lietuvos šaulių sąjungos Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės vadas Rolandas Lukšas patikino, jog ne kuopos vadui apie šaulių ir Savivaldybės bendradarbiavimą spręsti.
