Kauno rajone kelias iš dviejų juostų išplatintas iki keturių, kai kuriose vietose pastumtas į kairę. Šiame rajone dar bus pastatyti keturi tiltai bei viadukai. Rekonstrukcijos darbai Kauno rajone kainuoja per 38 mln. eurų.
Brangiausias magistralės ruožas
Kelininkams teko „peršokti“ Prienų rajoną ir pradėti darbus per Kazlų Rūdos savivaldybę besidriekiančios magistralės ruože.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ vykdantysis direktorius Rimvydas Gradauskas apgailestavo, jog šiuo metu Prienų rajone dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams yra daug problemų.
Magistralės rekonstrukcija šiame rajone kainuos apie 50 mln. eurų.
„Antras magistralės rekonstrukcijos etapas – 10-ies kilometrų ruožas Kazlų Rūdos savivaldybės teritorijoje, – pasakojo Automobilių kelių direkcijos direktorius Egidijus Skrodenis.
– Bus keturios juostos su skiriamąja juosta, saugūs atitvarai, bus užtikrintas 130 kilometrų per valandą greitis. Abipus magistralės bus keliai vietiniam eismui. 29 mln. eurų kainuosiantys darbai vyks pusantrų metų“.
Ruožui ties Marijampole reikės 40 mln. eurų.
E.Skrodenis teigė, jog magistralės rekonstrukcijai nuo Marijampolės iki pasienio reikalinga pinigų dar nėra numatyta. Manoma, jog prireiks 200–500 mln. eurų.
Tai pats brangiausias magistralės ruožas, nes jame yra saugomų teritorijų, Kalvarijos apylinkėse teks tiesti naujus kelius. Dabartinė magistralė liks vietiniam naudojimui, o naujoji drieksis gerokai atokiau nuo jos.
„Nuo Kalvarijos iki pasienio yra saugomų teritorijų, todėl turės būti priimti atitinkami gamtos apsaugos sprendimai. Gali prireikti estakadų ties gyvūnų buveinėmis, triukšmą slopinančių sienų, skirtingų lygių sankryžų“, – teigė E.Skrodenis.
Su lenkais varžytis sunku
Lenkai keturių juostų magistralę nuo Varšuvos iki Lietuvos sienos ketina nutiesti per ketverius metus. Mūsų šalies kelininkai planuoja tokius pat terminus, tačiau, kol nėra pinigų, abejoja, ar pavyks.
Lietuvos kelininkai neslepia, net jei pinigų būtų pakankamai, magistralės rekonstrukcija mūsų šalyje vis tiek judėtų lėtai.
Didžiausias stabdys – dėl žemės sklypų paėmimo besipriešinantys žmonės. Be sutarimo su jais magistralės plėsti neįmanoma.
„Tai yra ilgas procesas ir pas mus jis vyksta žymiai sudėtingiau nei Lenkijoje. Ten įstatymai leidžia paimti žemę, o teisminiai procesai vyksta nestabdant darbų. Pas mus, deja, kol nesibaigė teismai, negalima pradėti jokių darbų“, – sakė R.Gradauskas.
Jis ne pirmus metus kalba apie tai, jog Lietuva turėtų iš Lenkijos pasimokyti ne tik kaip paimti žemę, bet ir kaip gauti lėšų keliams tiesti.
Viena iš tokių galimybių yra visiškai nepopuliari Lietuvoje. Lenkijos valstybė tiesti kelius gali skolindamasi iš savo gyventojų – jie perka valstybės vertybinius popierius.
Apmaudu, tačiau Lietuvoje parengiamieji kelio tiesimo darbai trunka ilgiau nei pačios statybos.
Tenka bylinėtis dėl žemės
Lenkijoje projektai įgyvendinami gavus statybos leidimą, o Lietuvoje – tik išpirkus visus reikalingus žemės sklypus.
Lenkijos vyriausybė nusprendžia, jog objektas yra svarbus, ir gauna leidimą tiesti. Po to vaivadija, pasitelkusi vertintojus, įkainoja sklypą.
Kelių direkcija gauna sprendimą su nustatyta kaina, ją sumoka sklypo savininkui.
Nepatenkintieji gali kreiptis į teismą. Jokie teisminiai ginčai nestabdo statybų.
Automobilių kelių direkcijos vadovas E.Skrodenis žemės savininkus, kurių sklypai turi būti paimti magistralės plėtrai, skirsto į tris grupes.
„Vieni jų sutinka ir su žemės paėmimo faktu, ir su siūloma kaina. Kita grupė nesutinka su atlygio dydžiu, bet sutinka atiduoti žemę. Treti nesutinka su niekuo“, – pastebėjo E.Skrodenis.
Lietuvoje įstatymas dėl žemės paėmimo buvo taisomas, tačiau po to, anot specialistų, tik sutrumpėjo bylinėjimosi terminai, daugiau nepasikeitė niekas.
Į dabartinės „Via Baltica“ būklę – per siaura, pavojinga, pasenusi ir pan. – vairuotojai laido daug piktos kritikos strėlių.
Asociacijos „Lietuvos keliai“ direktorius R.Gradauskas įsitikinęs, jog saugų eismą lemia ne vien kelio plotis ar kokybė, bet ir pačių vairuotojų kultūra.
