D.Rimkutė naujienų agentūrai „Elta“ atskleidė, kad konkretūs planai apmokestinti taršių automobilių judėjimą centrinėje sostinės dalyje nesvarstomi – siūlymai dar tik formuluojami.
„Idėja kažkaip riboti ar apmokestinti taršius automobilius ir jų įvažiavimą į senamiestį svarstoma idėjų lygmenyje, tačiau kol kas konkrečių planų kaip ir dėl to neturime, nesvarstome. Ateityje jų galima tikėtis“, – sakė D.Rimkutė.
Jos teigimu, kol kas apsiribojama kitomis priemonėmis, į kurias miesto valdžia jau investuoja. Anot politikės, taršą mieste mažina gatvių valymas vakuuminėmis šlavimo mašinomis, gatvės želdinamos, mieste kuriamos žaliosios erdvės, taip skatinant gyventojus rinktis keliones pėsčiomis ar dviračiais.
„Siekiant identifikuoti problemiškiausius taškus, natūralu, kad reikia turėti ir taršos matavimo mechanizmus. Neseniai įrengėme papildomas dvi naujas mobilias taršos matavimo stoteles, ketiname įrengti dar vieną, jos leidžia įvertinti taršos lygį. Žinoma, dar greičio mažinimas dalyje gatvių yra priemonė, kad būtų patogiau važinėti dviratininkams“, – kitas priemones įvardijo D.Rimkutė.
„Tas pats kilpinis eismas prisidėjo prie taršos mažinimo senamiestyje“, – pridūrė politikė.
Apie tai, kad didieji Lietuvos miestai galėtų svarstyti riboti taršiausių automobilių eismą miestų centruose, šią savaitę viešai teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje, pristatydamas Aplinkos ministerijos parengtus taršai mažinti skirtus mokestinius pakeitimus, S.Gentvilas pažymėjo, kad oras Vilniuje užterštas labiau, nei kituose Europos miestuose.
„Europos Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Vilnius yra taršesnis už didžiąsias Europos sostines, mums tiesiog būtina tvarkytis“, – posėdyje kalbėjo ministras.
Žada daugiau viešojo transporto
D.Rimkutė pasakojo, kad savivaldybė iki 2023 m. planuoja atnaujinti viešojo transporto parką, kurį, nurodo pašnekovė, sudarys 221 elektrinis ir 349 dujiniai autobusai, 200 troleibusų, iš kurių 120 – autonominės eigos.
Tokį atnaujinimą, anot D.Rimkutės, savivaldybė įgyvendins iki 2023 m., investicija kainuos 245 mln. eurų.
Paklausta, kaip Vilnius ketina skatinti miestiečius iš automobilio persėsti į viešąjį transportą, savivaldybės atstovė teigė, kad naudotis viešuoju transportu svarbiausia įpratinti besiplečiančių sostinės rajonų gyventojus.
Pritarta priemonėms mažinti transporto taršą
Trečiadienį Vyriausybė pritarė dviem Aplinkos ministerijos pasiūlymams, skirtiems skatinti gyventojus rinktis ekologiškesnį transportą ir mažinti transporto taršą.
Vienu jų, nuo 2023 m. už daugiau nei 130 g/km CO2 į aplinką išleidžiančius automobilius vairuotojai kasmet turėtų susimokėti. Kasmet minimali apmokestinamų CO2 emisijų riba mažėtų, o 2026 m. būtų apmokestinami ir daugiau kaip 100 g/km CO2 išmetantys lengvieji automobiliai.
Didžiausią mokestį mokės senų dyzelinių transporto priemonių vairuotojai. Benzinu ar dujomis varomi automobiliai būtų apmokestinami maždaug dvigubai mažiau. Pirmuosius dvejus metus, iki 2025 m., mokesčiui būtų taikoma 50 proc. lengvata.
Kita ministerijos iniciatyva – dar po metų padidinti akcizus taršiausiam kurui. Akcizą dyzelinui ministerija siūlo didinti 10 proc., o iki 2024 m. – suvienodinti su benzino.
