Be to, „Nissan“ nori naujo susitarimo dėl „Renault“ įgaliojimų skiriant bendrovės vadovą, kuris po Carloso Ghosno suėmimo vadovaus visam aljansui.
Prieš beveik 20 metų formuojant „Renault“ ir „Nissan“ aljansą, buvo sugalvota kryžminio akcijų valdymo struktūra, prie kurios vėliau prisijungė „Mitsubishi“. Šiuo metu „Nissan“ ir Prancūzijos vyriausybė valdo po maždaug 15 proc. „Renault“ akcijų, o „Renault“ priklauso 43 proc. „Nissan“ akcijų. „Nissan“ taip pat kontroliuoja 34 proc. „Mitsubishi“ akcijų paketą.
„Renault“ bendrovėje „Nissan“ turi nemažai kontrolės teisių, įskaitant galimybę tiesiogiai daryti poveikį sprendimams dėl aukščiausio rango vadovų skyrimo. Tuo tarpu „Nissan“ turimas „Renault“ akcijų paketas Japonijos bendrovei nesuteikia balso teisių ir Prancūzijos partnerės veiklos kontrolės.
Pagal Japonijos įstatymus „Renault“ balso teisės, susijusios su „Nissan“, gali būti panaikintos, jeigu „Nissan“ priklausantis Prancūzijos automobilių gamybos bendrovės akcijų paketas viršys 25 procentus.
O Prancūzijos įstatymuose numatyta, jog tuo atveju, jeigu „Renault“ valdomas „Nissan“ akcijų paketas sumažės iki mažiau nei 40 proc., Japonijos bendrovė galės gauti balso teises bendrovėje „Renault“.
Japonijos prokuratūrai suėmus C. Ghosną, kuris visose trijose bendrovėse užėmė aukščiausias pareigas, automobilių gamintojų nesutarimai atsidūrė dėmesio centre.
Artimiausiomis dienomis „Mitsubishi Motors“ valdyba balsuos dėl C. Ghosno atleidimo iš valdybos pirmininko posto. „Nissan“ tokį sprendimą priėmė praėjusią savaitę.
Be to, trijų bendrovių atstovai šią savaitę susitiks Amsterdame, kad apsvarstytų aljanso ateitį.
