Patikrino dviračių takus Vilniuje: problemų – šimtai

Dešimt savanorių, apžergę dviračius, šį rudenį kelias savaites tikrino sostinės dviračių trasas – žymėjo įvairias kliūtis, nesaugias perėjas ar ant tako statomus automobilius. O po to sudarė žemėlapį.

A.Nikitino vadovaujama dviratininkų entuziastų komanda per kelias savaites sostinės dviračių takų žemėlapyje sužymėjo daugumą probleminių vietų. Tokių mieste buvo aptikta apie keturis šimtus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
A.Nikitino vadovaujama dviratininkų entuziastų komanda per kelias savaites sostinės dviračių takų žemėlapyje sužymėjo daugumą probleminių vietų. Tokių mieste buvo aptikta apie keturis šimtus.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Dviratininkų entuziastų komanda per kelias savaites sostinės dviračių takų žemėlapyje sužymėjo daugumą probleminių vietų. Tokių buvo aptikta apie 400.
Dviratininkų entuziastų komanda per kelias savaites sostinės dviračių takų žemėlapyje sužymėjo daugumą probleminių vietų. Tokių buvo aptikta apie 400.
Daugiau nuotraukų (2)

Gintautas Cibas („Lietuvos rytas“)

Nov 26, 2015, 10:18 AM, atnaujinta Oct 2, 2017, 5:56 PM

„Šiai akcijai rasti savanorių dviratininkų tikrai nebuvo sudėtinga, nes Vilniaus dviratininkai labai iniciatyvūs, – sakė Vilniaus dviračių takų būklės tyrimui vadovavęs įmonės „Susisiekimo paslaugos“ „Smart Vilnius“ departamento projektų vadovas 28 metų Antonas Nikitinas. – Šiaip jau dviratininkai ir be jokių specialių tyrimų nuolat pastebi nemažai problemų, jas registruoja ir siunčia mums.“

Feisbuke yra dviratininkų grupės, kuriose vyksta aktyvios, o kartais ir aršios diskusijos. Kartais dviratininkų pasiūlymai būna labai revoliuciniai, pavyzdžiui, visiškai uždrausti automobilių eismą kai kuriose gatvėse.

Takams apvažiuoti prireikė kelių savaičių.

Savanoriai naudojosi programėle, įdiegta telefone, kur, padedant GPS, buvo žymima, kokios rūšies yra takas, kokia jo danga, kokia šios dangos kokybė, taip pat žymimos probleminės vietos.

– Ir kokias didžiausias dviračių takų bėdas šįkart pastebėjo Vilniaus dviratininkai?

– Savanoriai įregistravo apie 400 probleminių vietų, ir tai tikrai nėra baigtinis sąrašas.

Ypač daug problemų kelia aukšti bortai ir nelygi tako danga, dažnai tiesiog neaiškiai ar nelogiškai paženklintas takas.

Ir, žinoma, akivaizdu, kad Vilniuje takai nėra sujungti vieni su kitais – jie netikėtai prasideda ir netikėtai baigiasi.

Mūsų tikslas – iki 2019 metų pabaigos Vilniuje turėti vientisą dviračių takų tinklą.

– Jūsų žemėlapyje yra pažymėtos ir tokios bėdos kaip „ant tako auga medis“ arba „stovi stulpas“. Paprastai šios kliūtys nepajudinamos stovi dešimtmečiais. Nejaugi po šio tyrimo jos staiga ims ir išnyks?

– Šis žemėlapis bus gera priemonė pasitikrinti, kaip sprendžiamos problemos. Jeigu vieta pažymėta, bus apibūdintas ir jos statusas.

Jeigu problemos neįmanoma išspręsti, bus paaiškinta, kodėl taip yra. Išsprendus problemą apie tai bus pranešama.

Kiekviena problema išskirtinė. Kartais iš tiesų gali būti vertingo medžio, augančio ant dviračių tako, problema.

Tačiau per artimiausius metus visur bus stengiamasi bent minimaliomis priemonėmis pagerinti situaciją.

– Ar bus palikti senamiestyje ant šaligatvių nupiešti dviračių takai, nes jais važiuojantys dviratininkai dažnai kelia pavojų pėstiesiems?

– Visur nutrinti nuo šaligatvių dviračių takų tikrai nesiruošiame, tačiau, tarkime, Pilies gatvėje takas nebus atnaujintas, o dviratininkai bus nukreipiami per Universiteto gatvę.

Kitų metų pradžioje planuojame su dviratininkais ir urbanistais persvarstyti visą senamiesčio susisiekimo dviračiais schemą. Tuomet galėsime rasti geriausius sprendimus.

– Ar mieste bus nutiesta naujų dviračių takų?

– Viskas priklauso nuo Europos Sąjungos finansavimo. Turime tikslą kitąmet sutvarkyti bent kelias jungtis – pavyzdžiui, dviračių tako nuo Gariūnų tilto gatvės iki Lazdynų.

Be to, užlyginsime užfiksuotas duobes, nes tikrai yra labai prastų atkarpų.

Šiuo metu svarstoma, kaip į biudžetą įtraukti dviračių takų tvarkymo lėšas, nes jos bet kuriuo atveju yra skirstomos iš to paties miestui tvarkyti skirto fondo.

– Ar mieste bus įrengiama daugiau dviračiams prirakinti skirtų stovų?

– Raginsime verslą, kad jis prisidėtų prie šių darbų. Šiuo metu trumpiname procedūras, kad verslininkas, siekiantis įrengti dviračių stovą, tai padarytų kaip galima greičiau.

Šiuo metu paskelbėme susisiekimo dviračiais Vilniuje kokybės standartą, kuris numato reikalavimus projektuotojams – dviračių stovų klausimas yra vienas tų, kuriuos būtina įvertinti.

– Kaip jūs pats vertinate dviračių takų tinklą mieste? Ar tenka važiuoti į darbą dviračiu?

– Tai, kas šiuo metu yra mieste, dviračių takų tinklu pavadinti sudėtinga.

Į darbą vykstu tiek dviračiu, tiek viešuoju transportu ir pastebiu tą patį, ką ir visi dviratininkai, – yra daugybė vietų, kur infrastruktūra nepritaikyta arba pritaikyta netinkamai.

Kitas dalykas – reikia ir visuomenę šviesti, kad visi eismo dalyviai sugyventų draugiškiau.

Kaip iš tikrųjų turi atrodyti kokybiški dviračių takai, pavyzdžių Europoje netrūksta. Tereikia pasižvalgyti po Olandiją, Daniją, Švediją.

Reikia ir mums orientuotis į šias šalis.

Kartais sakoma, kad mūsų miestas nepritaikytas dviračiams, nes žiemą būna sniego, tačiau kažkodėl švedams sniegas netrukdo.

Reikia siekti, kad ir mums jis nebūtų kliūtis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.