Šeštadienį į „Red Hot Chili Peppers“ koncertą „Žalgirio“ arenoje susirinkę grupės gerbėjai pirmieji Lietuvoje turėjo progą pamatyti bene svarbiausią pastarojo meto „Volvo“ modelį - visiškai naują „Volvo V40“. Lrytas.lt korespondentas, Veronos apylinkėse (Italijoje) kiek anksčiau išbandęs šį modelį, drąsiai nukelia kepurę prieš švedus, pažadėjusius vokiškiems konkurentams neramias dienas.
Naujas modelis išsiskiria iš konkurentų labai įdomia išvaizda, nenusileidžia salono apdailos kokybe ir pasižymi analogų neturinčia saugumo įranga.
Iš esmės net galima teigti, kad automobilis pranoko lūkesčius.
Kalbant futbolo terminais, „Volvo V40“ savo dizainu sumala vokiškus konkurentus „į vienus vartus“.
Nors reikia pripažinti, kad silpniausias dyzelinis variklis patenkins tik gana ramaus būdo vairuotojus.
Pirmiausia, ką pabrėžia patys „Volvo“ atstovai - tai nėra tiesioginis sedano S40 ir universalo V50 įpėdinis, o visiškai naujas modelis. Švedų įsitikinimu, vienas modelis tiesiog negali pakeisti dviejų.
Nors kompanija ir nusprendė nutraukti S40 bei V50 modelių gamybą. Netrukus bus sustabdyta ir mažiausiojo „Volvo C30“ gamyba.
Tiesiog „Volvo“ šiuo modeliu dar labiau išgrynina tris aiškias savo modelių linijas – V, S ir XC (padidinto pravažumo).
Tiesa, šiokios tokios painiavos įneša faktas, kad prieš 8 metus dar buvo gaminamas universalas „Volvo V40“. Tačiau dabartinis modelis yra grynakraujis hečbekas ir neturi absoliučiai nieko bendra su anksčiau gamintu.
Išvaizda - dinamiška
Kaip ir mažasis „Volvo C30“, didesnysis V40 efektingiausiai atrodo žvelgiant iš galo. Priekinė dalis išlaiko didesniems „Volvo“ modeliams būdingą stilistiką ir jo tikrai nesupainiosi su jokiu kitos markės automobiliu.
Žvelgiant iš šono, automobilis atrodo labai dinamiško silueto – lyg sportiškas kupė, nors yra penkiaduris hečbekas.
Todėl bendrai automobilio išvaizda su lenktais lyg bumerangas galiniais žibintais atrodo sportiškai, dinamiškai ir kartu – elegantiškai.
Tiesa, dėl tokio automobilio silueto jo bagažinės tūrio negalima pavadinti įspūdingu (siekia 335 litrus). Pagrindiniai konkurentai šiuo parametru nežymiai pranoksta švedišką automobilį.
Salone – pažįstamas jausmas
Įsitaisius prie vairo nėra didesnių netikėtumų, visa stilistika puikiai pažįstama iš kitų „Volvo“ modelių. Gerai, kad gamintojai nesistengė taupyti apdailos kokybės sąskaita.
Labiausiai nustebina pats prietaisų skydas – apvaliuose ciferblatuose nėra nė vieno analoginio rodmens.
Visa informacija vairuotojui pateikiama tik skaitmenine grafika – gana informatyviai, aiškiai ir kartu žaismingai.
Pasirinkus vieną trijų važiavimo režimų („Elegance“, „Eco“ ar „Performance“) ciferblatas pakeičia spalvą. Iš melsvos „Eco“ režimo tampa raudonu „Performance“.
Savotiškas žaidimas sėdinčiam prie vairo.
Kiek tai realiai naudinga ir pakeičia paties automobilio savybes, galima ginčytis, tačiau tikrai pagyvina interjerą, suteikia jam modernumo bei technologijų pojūtį.
Oro pagalvė – net pėstiesiems
Būtent techniškai pažangaus automobilio pojūčio ir nusipelnė „Volvo V40“ pirkėjas. Nes šis modelis apginkluotas moderniomis technologijomis, o kai kurios jų – tiesiog unikalios.
Be „Cross Traffic Alert“ sistemos, kuri važiuojant atbuline eiga įspėja apie visas 30 metrų spinduliu atsiradusias kliūtis (mašinas, pėsčiuosius, dviratininkus), be abejo, įdomiausia yra pėstiesiems skirta saugos oro pagalvė.
Kai priekiniame buferyje įmontuoti jutikliai užfiksuoja susidūrimą su pėsčiuoju, variklio dangtis pasikelia 10 centimetrų, iš po jo išsiskleidžia U formos oro saugos pagalvė, kuri uždengia apie trečdalį priekinio stiklo.
Gamintojų teigimu, tokia sistema leidžia suminkštinti pėsčiojo smūgį tiek į patį variklį, tiek į priekinį stiklą.
Europos ir JAV keliuose pėstieji sudaro 12-15 proc. visų žuvusiųjų, o Kinijoje – net ketvirtadalį.
Bazinis variklis – tik taupiems
Vingiuotais Veronos apylinkių keliais išmėginome dyzelines versijas – bazinę 1,6 litro (115 AG) ir galingiausią 2 litrų (177 AG).
Beje, išmėginti benzininių versijų net nebuvo galimybės, nes visas jas akimirksniu išgraibstė žurnalistai iš Artimųjų Rytų valstybių.
Silpniausias variklis skirtas tik ekonomiško vairavimo mėgėjams ir veža be ugnelės. Sukimo momento ir galios stygius ypač juntamas važiuojant žemais sūkiais ir norint jį „pažadinti“, tenka vis jungti žemesnę pavarą ir stengtis palaikyti aukštesnius sūkius.
Padėtį gelbsti tai, kad pavarų perdavimo skaičiai parinkti gana tinkamai, pats jungimas – tikslus ir aiškus.
Galima pasidžiaugti, kad gamintojams pasisekė neužauginti papildomų „lašinių“ ant automobilio ir jis sveria 1357 kilogramus.
Variklis su dyzeliniu 2 litrų darbo tūrio (177 AG) varikliu palieka kur kas geresnį įspūdį – jos maksimalus 400 Niutonmetrų sukimo momentas ir dinamika iki 100 kilometrų per valandą pasiekiama per 8,3 sekundės.
Maksimalus sukimo momentas išvystomas esant gana žemiems variklio sūkiams (apie 1700 aps./min.), tad važinėti juo galima smagiai ir azartiškai.
Į „Volvo V40“ gali būti montuojami du 1,6 litro benzininiai su turbinomis (150 ir 180 AG) bei trys dyzeliniai (115, 150 ir 177 AG).
Pirmieji du „Volvo V40“ jau pasiekė bendrovę „Sostena“. Pigiausio modelio kaina prasideda nuo 84 tūkstančių, brangiausio su 177 AG varikliu ir automatine pavarų dėže – 120 tūkstančių.
Kainų „žirklės“ tikrai nemažos. Pagal jas „Volvo“ atsiduria per vidurį tarp „Audi A3“ ir 1 serijos BMW. Tiesa, „Volvo“, skirtingai nei „Audi“, negali pasiūlyti visų keturių varomųjų ratų sistemos arba tokių galingų variklių, kaip BMW.
Tačiau švediškas automobilis neabejotinai pranoksta abu vokiškus konkurentus savo išvaizda, siūlo savininkui gausią standartinę įrangą bei analogų neturinčias saugumo sistemas.
