„Nesu dviratininkas ir mūsų komandoje jų, užkietėjusių, nedaug. Prieš septynerius metus pradėjome Velomaratoną daryti dėl to, kad nebuvo gerų pavyzdžių, stiprių masinio sporto renginių.
Galima sakyti, nebuvo tradicijų ir reikėjo pradėti jas kurti. Tai mūsų socialinė atsakomybė“, – sako didžiausio Baltijos šalyse dviračių renginio Velomaratono sumanytojas ir organizatorius 39 metų B.Vanagas.
Šventės organizavimas atima daug laiko, reikia daug pastangų, bet geros emocijos po gerai atlikto darbo viską atperka.
Šiemet Velomaratonas vyks paskutinę Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių dieną – rugpjūčio 21-ąją.
„Emocijų bus dar daugiau, tarytum baigsime tam tikrą sporto ciklą“, – sakė „General Financing Team Pitlane“ komandos lenktynininkas.
– Benediktai, kuo išskirtinis bus šių metų Velomaratonas?
– Velomaratonas išskirtinis tuo, kad turime 10 kilometrų trasą sostinės centre.
Kiekvienais metais tinkamai viską organizuoti, informuoti gyventojus, sudėlioti važiavimo schemas, dirbti drauge su savivaldos, transporto logistikos kompanijomis – didelis darbas.
Kasmet daugiau nei vasara skirta tik tam.
Neturime nei žiemos (B.Vanagas yra automobilių lenktynių „Halls Winter Rally“ organizatorius. – Red.), nei vasaros savo gyvenime.
Velomaratonas tikrai bus šaunus, didžiausias nei bet kada. Šiemet ribojame net sporto grupės dalyvių skaičių iki 800. Žmonės šio renginio laukia.
Jau užaugo karta, kurios atstovai Velomaratone startavo dar būdami vaikai, o dabar startuoja kaip suaugę sportininkai ar mėgėjai.
Smagu tai matyti.
– Ar tiesa, kad Benediktas Vanagas Velomaratoną sumanė duše?
– Tai pati tikriausia istorija. Prieš beveik 8 metus besimaudant rytiniame duše man kilo klausimas, kodėl negaliu prisiminti masinio sporto renginių Lietuvoje.
Pradėjau domėtis ir aptikau, kad pats didžiausias renginys tuo metu buvo „Vilnius Challenge“. Tai buvo naujoviškas renginys, sutraukęs 800 dalyvių.
Vilniaus maratonas, kuris dabar yra panašaus dydžio kaip Velomaratonas, turėjo 600 dalyvių. Man tai pasirodė begėdiškai mažai.
Pradėjau klausti žmonių, kurių nuomonė man svarbi, o jie atsakė, kad mes neturime tradicijų.
Žinojau, kad latviai ir estai turėjo tūkstantinius renginius, tačiau juos pradėjo kurti prieš 20 metų.
Supratau, kad diskutuoti toliau neverta, reikia daryti.
Taip atsirado pirmasis Velomaratonas. Duše buvo pirmoji mintis apie tai.
– Ką dar gero sugalvojote duše?
– Visos mano geriausios idėjos kyla arba rytinio dušo metu, kai budinuosi, arba vakare po 21 valandos, kai atsiveria čakros, būnu pervargęs.
Nedetalizuosiu, bet rytinis dušas – speciali apmąstymų vieta, kur bėgant vandeniui išeinu į kitą planetą. Tų idėjų buvo nemažai.
Jei prieš 10 metų kas nors būtų manęs paklausęs, ar man įdomus ralio maratonas, būčiau pasakęs, kad tai manęs visiškai nedomina.
Daugiau nei prieš 10 metų lygiai taip pat buvo suorganizuotas „Halls Winter Rally“, nors buvo sakančiųjų, kad automobilių sportas negali turėti gerų masinių renginių.
Dabar ten susirenka 50 tūkst. žiūrovų, tai yra didžiausias renginys žiemą Lietuvoje.
– Kas gena į priekį įgyvendinti kilusias idėjas?
– Tikėjimas tuo, ką darau. Tarp žodžių „tikėjimas“ ir „motyvacija“ galima dėti lygybės ženklą. Jei kuo nors tiki, neišvengiamai esi pasmerktas tai padaryti. Jei nesi tikras, tai tokia ir tavo motyvacija.
– Pernai pats sėdote ant dviračio ir pirmąkart važiavote Velomaratone. Koks įspūdis? Ar kitą dieną skaudėjo kojas?
– Kai esi organizatorius, tai važiuodamas trasa pamatai visai kitus dalykus. Važiavome mėgėjų trasa, kalbos apie greitį nebuvo.
Džiaugiuosi, kad komanda jau tiek užaugusi, kad vadovas gali važiuoti ir niekas nesugriūna. Tai geroji dalis.
Mano kojos treniruotos, nemažai bėgioju, tad vienas Velomaratono ratas tikrai nesudarė jokių sunkumų.
– Važiavote kartu su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi ir Velomaratono čempionu, tituluotu dviratininku Tomu Vaitkumi. Apie ką kalbėjotės?
– Su Vilniaus meru kalbėjome apie sostinės infrastruktūrą, susijusią su dviratininkais. T.Vaitkus papasakojo įvairiausių dviratininkų gudrybių ir šiaip linksmų istorijų.
Gerai leidome laiką. Būtume galėję dar sukti ir sukti ratus, bet buvo kitų pareigų, teko lipti nuo balnelio ir imtis jų.
– Latviai Rygos dviračių maratoną, o estai „Tartu RataRally“ įvardija kaip didžiausius Baltijos šalyse. Jūs tą patį sakote apie Vilniaus velomaratoną. Kas vis dėlto Baltijos šalyse didžiausias?
– Rygos dviračių maratonas yra panašus į mūsų, bet dvigubai mažesnis.
Estai matuoja visų važiuojančiųjų laiką.
Ten profesionalų ir sportiškų mėgėjų dalyvauja apie 5 tūkst. Pagal tai jie yra dideli.
Bet jei skaičiuosime visus šventės dalyvius, t.y. sportininkus, vaikus ir mėgėjus, Vilniaus velomaratonas kol kas nepralenkiamas.
Pastaraisiais metais Vilniaus velomaratone važiavo 10 tūkstančių dviratininkų, šiemet jų norėtume matyti dar daugiau. („Sostinė“)
Trasos – pagal kiekvieno dviratininko jėgas
Velomaratonas šįmet vyks rugpjūčio 21 dieną, sekmadienį, Vilniuje. Renginio startas ir finišas numatytas prie Seimo rūmų.
Didžiausioje Baltijos šalių dviračių šventėje mėgėjams skirtas „Ergo mėgėjų“ važiavimas (pasirinktinai 10, 20 arba 30 km), vaikai mins „Akropolio“ vaikų važiavime (2,4 km), treniruoti mėgėjai – „Toyota Semi Sport“ (50 km) grupėje, o profesionalai – „Toyota Sport“ (100 km) važiavime.
