Ignoruojant šunų elgesio požymius, o remiantis tik magnetinio rezonanso duomenimis, galima pažvelgti, kokius signalus siunčia šunų smegenys, kai šuo reaguoja į dirgiklius.
Paprastai magnetinio rezonanso procedūra žmonėms nėra maloni – klaustrofobiją skatinančioje aplinkoje draudžiama judėti, o skleidžiamas garsas gali išvaryti iš proto. Tačiau žmogus vis tik gali išbūti nejudėjęs, priešingai negu šuo. Taigi tam, kad šuo nejudėtų, dažniausiai keturkojui suleidžiama nuskausminamųjų ir raminamųjų.
„Deja, bet medikamentais apsvaigintas šuo niekaip negalėtų išreikšti emocijų ar jausmų, kas ir buvo pagrindinis tyrimo tikslas“, - sakė prof. G.Bernsas.
Kad galėtų patikrinti šuns smegenų veiklą, jis ėmėsi mokyti ir pratinti savo terjerų mišrūną, vardu Callie, prie magnetinio rezonanso tomografo muliažo, kurį profesorius pasidarė savo namuose.
Kartu su profesionaliu šunų dresuotoju ir bičiuliu Marku Spivaku jiedu išmokė šunį laikyti galvą padėtą ant specialaus padėklo ir nejudėti 30 sekundžių.
Po mėnesius trukusių dresūros pamokų ir nesėkmingų bandymų atlikti magnetinio rezonanso tomografiją, mokslininkui pavyko pamatyti, kaip veikia šuns smegenys, kai šuo užuodžia pažįstamų ir svetimų šunų bei žmonių kvapus.
Tyrimai atskleidė, kad reaguojant į dirgiklius, tiek žmonėms, tiek šunims pokyčiai vyksta toje pačioje - uodeguotojo branduolio (lot. caudate nucleus) - smegenų dalyje.
Uodeguotajame branduolyje yra galybė dopamino receptorių. Žmogaus smegenyse uodeguotasis branduolys atsakingas už pasitenkinimo pojūčius, tokius, kaip meilė, pinigai, maistas ir pan.
Kaip atskleidė tyrimas, ta pati šunų smegenų dalis reaguoja į signalą „maistas“. Be to, uodeguotajame branduolyje pokyčiai pastebėti šuniui užuodus pažįstamo žmogaus kvapą. Ta pati smegenų dalis reagavo, kai šeimininkas nutoldavo nuo šuns ir tuoj pat grįždavo.
„Ar šis tyrimas įrodo, kad šunys iš tiesų mus myli taip, kaip myli žmonės? Ne visai. Tačiau galima tvirtinti, kad šunų jausmai yra tokio pat pobūdžio, kaip ir žmogaus. O tai įrodo tos pačios smegenų dalies reakcija į dirgiklius“, - sakė mokslininkas.
Pasak G.Bernso, šuns jausmai - meilė ir prisirišimas šeimininkui, pagal atliktus tyrimus, - atitinka vaiko jausmams.
Profesoriaus nuomone, šis tyrimas ir jo rezultatai – tai galimybė pradėti keisti visuomenės požiūrį į šunis bei gyvūniją ir daugiau kalbėti apie jų teises, kurių patys apginti negali.
1966 metais JAV įsigaliojęs gyvūnų apsaugos įstatymas kilstelėjo gyvūnų teisių kartelę aukštyn. Nuo to laiko dauguma šiltakraujų gyvūnų (išskyrus laboratorines žiurkes, peles ir kai kuriuos paukščius) išgelbėti nuo skausmingos ir kankinančios mirties laboratorijoje. Kitų gyvūnų kančios laboratorijose stengtasi sumažinti iki minimumo.
Mokslininkas tikisi, kad ateityje gyvūnų teisių normos bus nustatomos atsižvelgiant į tai, ką rodo smegenų tyrimai.
