Bumt. Tamsa. Tyla.
„Čia gaišena. Radome ant kelio, įmeskit į šaldytuvą prie kitų gaišenų“. Sukrutu. Negaliu kvėpuoti. Trūksta oro, aš dūstu. Aplink tamsa - juodas slidus maišas. Prisimenu saulę, aš nesapnavau, aš tikrai ją mačiau. Iš paskutinių jėgų bandau stotis, kažkas su mano koja. Negaliu nieko pasakyti. Man labai baisu. Staiga - vėl dienos šviesa. „Jis gyvas, juda, bet jo koja sulaužyta“. Stengiuosi šliaužti, žinau, kad reikia slėptis, man skauda, šliaužiu iš paskutinių jėgų. Mane pakelia, įdeda į narvą. Susigūžiu ir laukiu. Nežinau kas bus. Nežinau kiek praėjo laiko. Mane vėl veža. Užmiegu. Atsibundu ant kažkokio stalo, mano kojytėje kažkas yra, prijungta kažkokia sistema, matau lašus, jie teka į mano kojytę.
„Vargšas katinėlis- trauma labai sunki, visiškai pažiręs šlaunikaulis, atskilęs dubens lankas, sulaužytas blauzdikaulis. Operacija bus labai sudėtinga, neaišku ar pavyks išgelbėti kojytę. Jis šoko būsenoje, dabar net narkozės negalima duoti. Ir šlapinasi jis krauju. Katinėlis Skeveldra“.
Nejaugi tai apie mane? Aš - katinėlis Skeveldra.
„Tai sudėtinga ir sunki operacija. Ir tai brangiai kainuos. Taip pat reikės priežiūros po operacijos. Gal geriau jį migdyti?“
Aš girdžiu šituos balsus. Aš viską suprantu. Aš katinėlis Skeveldra tapau našta ir mano operacija ir gydymas labai daug kainuos. Mane galvoja migdyti. Bet išsimiegojus, juk pabundi. Juk taip? Bet kodėl tai skamba taip lyg po jų užmigdymo aš jau niekada nebepabusiu. Kodėl nuo šitų žodžių man kūnu perbėga šiurpuliai. Stengiuosi šliaužti. Stengiuosi pasislėpti. Neturiu jėgų. Padedu galvą ir žiūriu į akis tų, kurie kalba.
„Juk jis jaunutis, tik metų amžiaus katinėlis. Nejaugi dėl to, kad jam nepasisekė ir mašina sutrupino šlaunikaulį, jis neturi teisės gyventi? Nejaugi tik dėl to, reikia numarinti vargšą gyvūną?“
Tankiau suplaka mano širdis. Aš noriu gyventi. Taip, aš noriu gyventi. Kaip kiekvienas iš jūsų, aš noriu gyventi. Padėkite man, maldauju, nemigdykite manęs tuo miegu iš kurio niekada nebepabusiu. Noriu pasveikti, noriu lakstyti! Noriu ragauti žalios pavasario žolės! Noriu pabraidyti po sniegą. Noriu vaikytis rudens lapus.
Katinėlis Skeveldra šiuo metu laikomas klinikoje. Jo būklė stebima, lašinami skysčiai, leidžiami prieššokiniai, priešuždegiminiai vaistai. Padaryta rentgeno nuotrauka, iš kurios ir paaiškėjo, kad šlaunikaulis praktiškai sutrupintas. Katinukas labai išsigandęs, labai pasimetęs, matosi, kad tai buvęs naminis katinas. Mes nesužinosime ar jis buvo išmestas, ar pats pasiklydo. Tačiau partrenktas mašinos, avarinės tarnybos buvo atvežtas į sanitarinę tarnybą kaip gaišena - juodame plastikiniame maiše, numestame automobilyje ant grindų. Stebuklas jau tai, kad jo nespėjo sumesti į šaldytuvą prie visų gaišenų, kad katinas pradėjo judėti maiše. Per stebuklą gyvam išlikusiam katinėliui dabar paskelbti mirties nuosprendį būtų per žiauru ir nežmoniška.
Todėl visi kas galite padėti katinui Skeveldrai pasveikti, paremkite jo gydymą kas kiek galite nors po lašelį. Vargšiukų, kuriems reikalinga pagalba, deja nemažėja, todėl be jūsų palaikymo ir paramos negalėsime jiems padėti. Skeveldrai labai reikia jūsų paramos, pagalbos ir palaikymo.
Katinėliui labai reikia laikinos globos po operacijos. Jis negali būti laikomas po tokios sudėtingos operacijos prieglaudoje, nes tuomet operacija netektų prasmės, kadangi nusilpus imunitetui, po narkozės, katinėlis užsikrės infekcine liga ir tikrai neišgyvens. Labai tikimės, kad atsiras geros širdies žmogus ir priglaus Skeveldrą. Juk jis taip norėjo ir nori gyventi. Jis nepasidavė. Padėkite jam.
Tel. pasiteirauti dėl paramos ir globos: 865244093, 865354521
