Akivaizdu, kad skirtumas tarp šunų ir kačių, kaip ir tarp jų mylėtojų – didžiulis ir ryškus.
Auginti šunį iš prigimties yra socialinė patirtis, kadangi augintinį reikia vedžioti, o tai neatsiejama nuo socialinių kontaktų su kitais žmonėmis, rašo „Psychology Today“.
Mielas šunelis, o ypač šuniukas, turintis išraiškingą snukutį ar ausis, sukuria terpę visoms socialinėms sąveikoms su jaunais ar vyresniais potencialiais gerbėjais.
Kontaktus lengva užmegzti parkuose, šunų vedžiojimo aikštelėse, liftuose, jau nekalbant apie pasivaikščiojimą miesto gatvėmis ar užmiestyje.
Šunys taip pat yra daugiau darbo ir atsidavimo reikalaujantis augintinis, o tai daug pasako apie patį gyvūno savininką.
Ar tai reiškia, kad šunų mylėtojas iš prigimties yra labiau prisitaikantis, geba ir nori daugiau dirbti santykiuose, negu kačių mylėtojai?
Galų gale, juk šunų mylėtojams ir augintiniams nebaisu niekas – nei karštis, nei šaltis, nei lietus, nei sniegas, nei niūri naktis – jie pareigingai eina pasivaikščioti kartu su savo keturkoju draugu.
Kita vertus, katiną auginantis asmuo įsipareigoja ilgesniam laiko tarpui, kadangi šie gyvūnai gyvena ilgiau nei šunys. Gal katės savininkas yra toks, kuriuo galite pasitikėti, jei įsipareigojate vykdyti ilgalaikę užduotį ar tinkamas asmuo, jei trokštate ramių vakarų namuose?
Kačių mylėtojas gali būti priklausomas, kadangi šie gyvūnai yra įpratę kontroliuoti išsirinktą šeimininką, tačiau taip pat katė gali išsirinkti ir tokių problemų neturintį asmenį, kuris būtų daug savarankiškesnis už šunų mylėtoją, kuriam, kaip ir augintiniui, gali reikėti nuolatinio pritarimo ir paskatinimo.Winstonas Churchillis buvo visiškai teisus sakydamas: „Šunys žiūri į mus, o katės žvelgia iš aukšto“.
Katės turėjimas nesuteikia tiek socialinių pranašumų, kiek šuns. Egzistuoja tik viena kita išimtis, kai katės tampa keturkoju draugu, kurį reikia vedžioti ar keliaujant pasiimti kartu. Įprastai tik tie asmenys, kuriuos jau sutikote įsileisti į savo namus, susitinka su jūsų murkliu ir net tada ne visada – kai kurie katinai nėra nusitekę bendrauti su nepažįstamais.
Iš principo socialiniu katalizatoriumi nelinkusios būti katės nėra tie gyvūnai, kurie suveda žmones.
Nors katės, skirtingai negu šunys, realiame pasaulyje neišplės jūsų pažinčių rato, socialinė erdvė – visai kita istorija. Katės, o ne šunys, yra „Facebook“, „YouTube“ ir „Instagram“ žvaigždės.
Taigi, jei esate aiškus kačių arba šunų mylėtojas, jūs pasirinkote visiškai skirtingą patirtį, tačiau ką tai sako apie jus? Mokslininkai pateikė atsakymą.
Pirmiausia, šunis renkasi ekstravertai. Taip, moksliniai tyrimai patvirtino bendruosius kultūrinius įsitikinimus. Šunų mylėtojai yra ne tik labiau ekstravertai, bet ir mažiau neurotiškos asmenybės.
Antras svarbus skirtumas – kačių mylėtojų naudai. Kačių augintojai pasižymi aukštesniu inteketu, jie taip pat yra smalsesni, negu šunų augintojai.
Denise Guastello ir kolegų atliktas tyrimas dar kartą patvirtino ankstesnes išvadas, kad šunų mylėtojai labiau mėgsta būti ne namuose ir jie lengviauranda bendrą kalbą su žmonėmis. Tokie rezultatai byloja, kad jums naudingiau būtų rinktis advokatą ar neklilnojamo turto agentą, kuris laiko save šunų mylėtoju.
Tačiau tie, kurie mėgsta katinus, nors ir labiau intravertiški, yra linkę būti jautresni ir atviresni. Be to, šis tyrimas paneigė kačių mylėtojus esant labiau neurotiškus. Kačių augintojai labiau pasižymėjo nekonformistinėmis sąvybėmis: jie yra nepriklausomi, mažiau pasiduoda kitų įtakai ir išlaiko savo nuomonę. Iš esmės, kačių augintojai pasižymi tuo, kuo garsėja ir murkliai – nepriklausomybe. Verta pažymėti, kad intelekto testų rezultatai taip pat buvo gerokai aukštesnis negu šunų augintojų.
Šis tyrimas taip pat nustatė, kad kačių ir šunų entuziastų motyvai turėti augintinį buvo skirtingi – 38 proc. šunų mylėtojų ieškojo draugystės, o 45,6 proc. kačių mylėtojų norėjo meilės.
Trečias svarbus dalykas – augintinis, su kuriuo žmogus identifikuojasi, gali atspindėti asmens požiūrį į pasaulį.
„Time“ atlikta apklausa parodė, kad liberalai linkę rinktis kates, o konservatoriai labiau linkę į šunis. Tokie rezultatai mažų mažiausiai atebina, žinant, kad Billas Clintonas, tiek George'as W. Bushas turėjo katę ir šunį, gyvenančius po Baltųjų rūmų stogu.
Vis tik, tai gali būti tiesa: remiantis teiginiu, kad žmonėse renkasi augintinius taip, kad jie papildytų jų pačių asmenybes, mokslininkai Beatrice Alba ir Nickas Haslamas iškėlė hipotezę, kad šunų mylėtojai pirmenybę teikė „jiems paklūstantiems augintiniams“ ir kad dėl šios priežasties ši grupė turėtų įvertinti asmenybės savybes, susijusias su dominavimu.
Jie išbandė socialinio dominavimo orientaciją (SDO), tarpasmeninį dominavimą, konkurencingumą ir narcisizmą. SDO yra ideologinė pozicija, įsitikinimas, kad pasaulyje egzistuoja hierarchija tarp žmonių ir grupių ir kad „nelygybė yra natūrali ir pageidautina“.
Buvo nustatyta, kad šunų mylėtojai yra labiau linkę konkuruoti, tačiau nei užsispyrimu, nei narcisiškumu neprilygo kačių augintojams.
2012 m. JAV prezidento rinkimuose buvo pastebėta, kad valstijos, kuriose daugiausia žmonės yra šunų mylėtojai, labiau palaikė respublikonų kandidatą, o kačių augintojų skaičiumi išsiskiriančios valstijos rinkosi demokratų kandidatą Baracką Obamą.
Taigi ar augintinis atskleidžia jūsų politines pažiūras: šunelis – konservatyvumą, o kačiukas – liberalizmą? Vienareikšmiškai atsakyti sunku, kadangi, kaip tvirtina sociologė Lisa Wade, toks vertinimas būtų aklas, nes nemažą įtaką daro ir žmogaus lyties aspektas.
„Galų gale, ar ne mes stereotipiškai skirstome moteris į kačių mylėtojas, o vyrus – į šunų? Ar ne žmonės galvoja, kad vyrai, kurie renkasi kates, yra labiau moteriški? O moterys sy šunimis – mažiau moteriškos? Kačių ir šunų mylėtojų pasirinkimą neretai lemia žmogaus lytis ar net įsisenėjęs stereotipas“, – sako sociologė.
Pasaulyje yra pakankamai vietos šunų ir kačių mylėtojams, tačiau ar tokios skirtingos asmenybės turėtų tuoktis? Ar tokios skirtingoms asmenybėms bus lengva rasti laimę kartu? Viskas priklauso nuo to, kiek kitų panašių bruožų jus vienija.
