Apie tai, kaip veikia privalomojo gyvūnų ženklinimo sistema bei kokios iš to sulauksime naudos, „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė, Maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausias specialistas Giedrius Blekaitis bei Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Kazys Starkevičius.
– Pone Blekaiti, kiek žmonių po to, kai įsigaliojo naujoji tvarka, paženklino savo augintinius? Ar yra kažkoks antplūdis?
– (G. Blekaitis) Antplūdžio nėra, labiau šuniukų laikytojai teikia registruoti gyvūnus registre. Dėl registravimo, ženklinimo, tai ne naujovė, nuo 2003 m. visa tai vykdoma.
– Pagal naują tvarką reikia ženklinti visus – ar jis veislinis, ar ne. Sakote, kad kol kas gyventojai neskuba. Kaip Jūs tai aiškinate? Ar jie laukia kažkokių pasikeitimų?
– (G. Blekaitis) Laikotarpis suženklinti visus gyvūnus pakankamai ilgas, iki 2017-ų metų gegužės 1 d.
– Kas bus, jei žmonės nuspręs to nedaryti?
– (G. Blekaitis) Kas bus, tas bus. Jokiu būdu nereikia gąsdinti gyvūnų laikytojų baudomis. Reikia suprasti, kad ženklinimas vykdomas ne dėl to, kad juos suregistruotų. Tai susiję su pačio gyvūno ir visuomenės sveikata. Kiekvienais metais yra 5-7 tūkst. apkandžiojimų. Išleidžiama daug lėšų gydyti, žmonėms leisti vakciną.
– Ponia Kymantaite, gyventojai labai pasipiktino naująja tvarka, iš to, kad jie neplūsta ženklinti savo gyvūnų akivaizdu, kad žmonėms kažkas netinka ir nepatinka. Jūs teigiate, kad vistiek privaloma ženklinti augintinius. Kodėl?
– (B. Kymantaitė) Situacija valstybėje rodo, kad gatvėse turim tūkstančius benamių gyvūnų, kuriais kažkas turi pasirūpinti, nes valstybėje galiojantis Gyvūnų gerovės įstatymas įpareigoja savivaldybes rūpintis – paimti, suteikti laikiną globą, užtikrinti jų sveikatą. Visa tai daroma iš visų mokesčių mokėtojų pinigų. Vilniuje vieno gyvūno paėmimas, 14-os dienų globa ir eutanazija, jeigu reikia, kainuoja 58 eurus. Kaune kainuoja 50 eurų. Jeigu tarnyba važiuoja į rajonus, kaina prasideda nuo 100 eurų.
– Puikiai žinote situaciją, pati savo gimtinėje turiu ne vieną kaimynę, kurios priglaudžia valkataujančias kates, jas maitina. Įsivaizduojate, kad tos močiutės su tais kačiukais važiuos ženklinti?
– (B. Kymantaitė) Jeigu kalbam apie išmestas kates, kas vyksta kaime, tai dauguma žmonių nenuvažiavo į miestą įsigyti gyvūno, jie priglaudė kažkieno išmestus gyvūnus. Visi tie gyvūnai prieglaudose yra kažkieno. Jie neatsirado iš kažkur, kažkas juos įsigijo, neatsakingai laikė arba jie pabėgo dėl savininko naivumo ir atsidūrė prieglaudoje.
– Savanoriškai tai galima daryti, kam – privalomai?
– (B. Kymantaitė) Todėl, kad žmonės nesuvokia. Dešimtis metų darom savanoriškai, kažkas turi atsakomybę prisiimti.
– Pone Starkevičiau, Jūs teigiate kitaip, tačiau ar ne Jūs buvote tas ministras, kuris pasirašė įstatymą dėl privalomo gyvūnų ženklinimo?
– (K. Starkevičius) Įstatymas buvo priimtas 2012-ais metais, tačiau nuo 2016-ų metų turėjo įsigalioti tam, kad būtų tinkamai pasiruošta. Dabar pažiūrėkim tuos tris metus. Pauzė, tyla ir ateina kaip perkūnas iš giedro dangaus lapkričio mėnuo, ministrė atneša pasiūlymą, kad dar reikia atidėt. Nu taip, niekas nebuvo padaryta. Tam yra viešinimo lėšos, galima informuoti, kad tvarka atsiras.
– Jūs pritariat ar nepritariat tam žymėjimui? Komitete balsavote už V. Baltraitienės pataisą.
– (K. Starkevičius) Visumoje, kai 2012-aisiais metais buvo priimtas, pritariau.. Balsavau dėl to, kad matau betvarkę, nepasiruošta. Galima buvo daug problemų išspręsti. Mikroschema – kiek ji kainuoja? Kiek žinau, apie 15 eurų.
– (B. Kymantaitė) Neklaidinkime. Pats čipas kainuoja 2,50 eurų. Visa kita yra paslaugos kaina.
– (K. Starkevičius) Kalbėkim, ar čia nesinaudoja, kodėl nenustatyta ta tvarka, kaip privatus gydytojas turėtų naudotis. Ateina kaimo žmogus, kur tų kačiukų srautą sunku sureguliuoti, kiek kainuoja tai močiutei susimokėt už tą paslaugą?
– Po to, kai įsigaliojo tvarka, viešoje erdvėje atsirado įvairiausių pasakojimų. Ir 30 eurų prašoma, ir kažkokia paskelbta kaina – 16 eurų. Kiek turėtų kainuoti privalomas ženklinimas?
– (B. Kymantaitė) Mes esam blogoje situacijoje kaip valstybė, nes neturim valstybinės gyvūnų ligoninės ar valstybinio veterinarijos gydytojo. Gydytojai, kurie turi praktinę licenciją yra privatūs, mes niekaip negalime padaryti įtakos verslui, uždėti kažkokias lubas, kad taikytų vienokias ar kitokias kainas.
Pasirinkimo yra ir ne už 30 eurų. Kaune atsiranda gydykla, kuri taiko 15 eurų už skiepą nuo pasiutligės, ženklinimą ir duomenų suvedimą. Jeigu žmogus laiko vieną gyvūną, tai 1 eurą atsidėti mėnesinių pajamų, susitaupyti per 15 mėnesių.
Nevyriausybinis sektorius yra pasakęs, kad padės suženklinti nemokamai tiems, kurie dėl geros širdies yra priglaudę tų kačių. Mūsų tikslas nėra, kad kažkas iš to pelnytųsi, bet negalim užtikrinti, kad gydytojai tai darytų nemokamai.
– Pone Blekaiti, ar nebuvo tokios kalbos apie valstybinių veterinarijų sąrašą, kuriose žmonės augintinius galėtų suženklinti pigiau?
– (G. Blekaitis) Paskelbtas sąrašas veterinarijos gydytojų, kurie gali atlikti šią paslaugą, kainos nustatyti neįmanoma. VMVT pasisako už tai, kad nebūtų išnaudojama proga.
– (K. Starkevičius) Buvo trys metai, visiškai nepasiruošta. Galėjo atsirasti valstybinis gydytojas, juk yra gydytojas, kuris ženklintų už valstybinius įkainius, ir privatus. Dabar viską atidavėm privačiam – ženklink, klestėk. Man skambino iš prieglaudų, sako, kad neatsiginam, suvežė visi, kaip nepasiruošta. Ateis pavasaris, prie didmiesčių pajusim, kaip atplūs paleisti šuniukai.
– Ponia Kymantaite, sakote, kad jei gyvūnas nepaženklintas, jis laikomas bešeimininkiu, iš šeimininko jį atimti galima, nes tas gyvūnas jam nerūpi. Aš tuo gyvūnu rūpinuosi, neturiu pinigų paženklinti. Taip gaunasi, kad aš negaliu auginti to gyvūno?
– (B. Kymantaitė) Taip nesakau. Sakau, kas bus po įgyvendinimo laikotarpio. Tūkstančiai gyvūnų, atsiradusių prieglaudoje rodo, kad jie dingsta. Didžiausia bausmė, kuri savininkui gali nutikti, tai pabėgęs gyvūnas atsidurs gatvėje, jį paims globos organizacija, jį paženklins ir atiduos kitam savininkui.
– Žmonės, kurie prieš kelias savaites norėjo ženklinti savo augintinius sužinojo, kad registras stringa. Pone Starkevičiau, pasitvirtina Jūsų pozicija, kad visiškai nepasiruošta.
– (K. Starkevičius) Taip. Nematau, kad gerai pasiruošta. Registras neveikia, palikta tik privatininkams. Viską galima išspręsti.
– (G. Blekaitis) Registras veikia, duomenys suvedami, atlikti veterinarinės procedūros valstybiniai gydytojai negali.
– Ar dar tą įstatymą galima koreguoti?
– (K. Starkevičius) Galima, pasiūlymas yra atidėtas, visada galima grįžti. Dabar nematau, kad čia yra didelių problemų, reikalinga, kad visos valstybinės institucijos padėtų nevyriausybininkams spręsti šią problemą.
