Prabėgus dviem savaitėms nuo pirmosios savanorystės dienos, vieną šaltą sekmadienio popietę, atkeliavau į prieglaudą prižiūrėti šuniukų ir radau Diną... Sėdinčią narvelyje. Jos ilgas snukutis buvo įremtas į gultuką ir ji verkė, verkė... Visą laiką, kol aš tvarkiausi prieglaudoje ji verkė. Šioje vietoje ir baigėsi mano užsispyrimas.
Sužinojau, kad ji buvo atvežta iš Vilniaus, iš šiltų namų, kur gyveno apytiksliai metus. Ten Dina tapo „problema“ ir niekam nebereikalingu šuniuku, kurį buvo žadama išmesti į gatvę. Nieko nelaukusi pasiėmiau ją ir parsivežiau namo (Dina prieglaudoje išbuvo vieną parą). Su mintimi, kad priglausiu ją, kol surasime naujus šeimininkus...
Dina pas mus namie jau beveik dveji metai. Namuose karaliaujantis katinas vardu Taškas iš pradžių labai nepalankiai žiūrėjo į naują gyventoją, tačiau bėgo dienos ir jis suprato, kad kitaip nebus. Dabar jie kartu žaidžia, Taškas vis primena Dinai, kas namie šeimininkas, o Dina nuolankiai nusileidžia. Ji labai gerutė, draugiška ir rami.
Iš pradžių buvo visko, stresas padarė savo... Sugraužti nauji mano bateliai, krūvelės palei duris, cypimas naktį, baimė dėl nežinia ko, „nenormalūs“ pasivaikščiojimai (puldinėjo žmones nepiktai), bijojo visų be išimties šunų, nuolatos ieškodavo kur pasislėpti, bet... Laikas ir kantrybė padėjo išspręsti visas problemas. Dabar ji yra žaisminga ir laiminga šunytė, turinti daugybę draugų parke. Pirmieji jos draugai ir mokytojai buvo dideli šunys, kurie išmokė Diną ateiti pas mane, kai ją šaukiu ir nebijoti žaidimų.
Dina kažkur savaitę miegojo savo guolyje. Tačiau tik tiek. Vėliau ji pamažu išsireikalavo vietą lovoje ir dabar miega visada kartu su manimi. Dažnai pagalvoju, kaip toks nedidelis šunelis užima tiek daug vietos lovoje. O ji sugeba! Nors dažniausiai miega stipriai prisiglaudusi. Kartais ryte randu jos galvytę ant pagalvės šalia savęs ir pirmas vaizdas, kurį pamatau – tai spindinčios jos akutės.
Smagu, kai grįžus namo po darbų, mažutė puola pasitikti, strakalioja ir džiaugiasi (katinas jau irgi neatsilieka). Dina yra tikra keliauninkė. Ji keliauja visur, kur tik įmanoma – jau aplankė Šiaulius, Naisius, kelis kartus buvo ir Vilniuje. Vasaromis leidžiame laiką kaime. Taip pat keliaujame ir prie vandens, nes ji tarsi žuvytė, pamačiusi vandenį, nieko nelaukdama, puola maudytis.
Dina nėra problemas keliantis šuo. Ji tik didžiulis džiaugsmas ir gerų emocijų rinkinys. Mylime ją labai!
Daugiau skaitykite projekte NeBrisius.lt
