Mergina juda tik neįgaliojo vežimėliu.
Bet ji nori padėti kitiems.
Aistė nuo paauglystės domėjosi žmogaus gimimu.
Jai žmogaus gimimas yra svarbus įvykis.
Senovėje moteris per gimdymą padėdavo moteriai.
Dabar tai daro moterys, vadinamos dulomis.
Lietuvoje dulos atsirado neseniai.
Prieš kelis metus jos įkūrė savo organizaciją.
Dulos dalyvauja tik gimdant ligoninėse.
Būti dula galima išmokti.
Dulų mokymai trunka ilgai.
Pastatas, kuriame vyksta paskaitos nėra pritaikytas neįgaliesiems.
Bet Aistei padeda kitos dulos.
Dulos ne gydytojos.
Jos yra kaip seserys arba draugės.
Su dula gimdanti moteris jaučiasi saugesnė.
Aistei yra dvidešimt treji metai.
Ji neturi savo vaikų.
Aistė juda neįgaliojo vežimėliu.
Ar jai nesunku būti dula?
Aistė paaiškina.
Jai nesunku.
Dulų yra įvairių.
Kai kurios dulos fotografuoja gimdymą.
Kitos žino, kokie kvapai gali padėti nusiraminti.
Dar kitos dulos masažuoja.
Aistė padeda moteriai atsipalaiduoti per judesį.
Ji dešimt metų šoko neįgaliųjų ansamblyje.
Ji pati buvo šokių mokytoja.
Aistė padėjo moteriai gimdyti.
Moteris žinojo, kad Aistė tai daro pirmą kartą.
Moteris žinojo, kad Aistė turi negalią.
Bet ji pasitikėjo Aiste.
Ir liko patenkinta.
Aistė yra ne tik dula.
Ji važiuoja į mokyklas ir kalbasi su mokiniais apie jausmus.
Pirmiausia Aistė aplankė savo buvusią mokyklą.
Tai „Versmės“ gimnazija Vilniuje.
Mokyklą kartu su kitais lanko vaikai su negalia.
Aistė pasakojo mokiniams, kaip suprasti save.
Ji mokė suvaldyti pyktį.
Supykti nėra blogai.
Nėra blogai būti prastos nuotaikos.
Bet reikia mokėti susivaldyti.
Nereikia slėpti blogos nuotaikos nuo draugės.
Bet nereikia ant jos rėkti.
Aistė sako, kad labai jaudintis normalu.
Bet reikia mokėti nusiraminti.
Aistė mokėsi kvėpavimo pratimų.
Tai padeda.
Apie tai Aistė papasakojo mokiniams.
Ne visų mokyklų vadovai ją priima.
Aistei dėl to gaila.
Ji mano, kad mokiniams reikia pasikalbėti.
Aistė dar vaidina teatre.
Ji pasakoja apie save „Gyvojoje bibliotekoje“.
Aistė mano, kad svarbu duoti kitiems tai, ką gali.
Tada nereikės liūdėti, kad gyventi sunku.
