„Tapti ir būti tėvais – didelė atsakomybė, todėl nuo pirmo etapo tiek vyras, tiek moteris turi lygiaverčiai rūpintis savo fizine ir reprodukcine sveikata, kad sklandžiai pastotų, o vėliau ir sėkmingai išnešiotų vaisių“, – teigia medikė.
Demografinę kreivę brėžiame žemyn
Kaip teigia gydytoja R. Žukauskienė, paskutinių metų statistika Lietuvoje labai liūdna, o ypač tai aiškiai matoma tada, kai lyginame pastarųjų metų ir praėjusių dešimtmečių demografinius rodiklius: „2023-aisiais metais demografinė kreivė mūsų šalyje sparčiai leidosi ir šis faktas iš tiesų labai neramina, mat tai lemia, kad mūsų tauta ilgainiui gali išnykti. Susirūpinti gimstamumu reikėtų jau dabar ir nieko nelaukti.
Palyginimui noriu pabrėžti, kad 1991 metais gimstamumo rodikliai Lietuvoje buvo daugiau nei dvigubai didesni, tačiau pasikeitęs gyvenimo tempas, vis vėlesnis noras tapti tėvais, o galiausiai ir pandemija bei prasidėjusio karo baimė kaip reikiant pakeitė statistiką.
Ir nors yra veiksnių, kurių neįmanoma pakeisti, vis dėlto kiekviena šeima turėtų gerai pagalvoti, ką pati gali padaryti, kad susilauktų kūdikio, todėl atkreipiu dėmesį į pagrindinius veiksnius, kurie priklauso nuo mūsų pačių. Išvadas turime daryti jau dabar“, – pabrėžia gydytoja.
Lemtingas laikas – šeši mėnesiai
Kalbėdama apie tai, kad tinkamus sprendimus reikia priimti nieko nelaukiant, ekspertė atskleidžia ir dar vieną mitą – pastebima, kad nevaisingumu buvo laikomi atvejai, kai poros kūdikio natūraliai, be papildomos pagalbos, negalėjo susilaukti vienus metus ir ilgiau, tačiau tai, pasak medikės, yra klaidinga ir netikslu.
„Anksčiau buvo deklaruojama, kad jeigu metus, reguliariai palaikant lytinius santykius, nepavyksta pastoti, reikėtų kreiptis į gydytojus.
Dabar gi pastojimui skiriamas laikas yra kitoks – pusmetis. Būtent toks laikotarpis yra lemtingas ir per jį nepavykus pastoti jau reikia imtis tam tikrų veiksmų.
Ir čia į pagalbą gali ateiti medikai, specialistai bei abiejų partnerių gyvenimo būdo keitimas ir noras tapti tėvais“, – sako R. Žukauskienė.
Taip pat ji ragina visas poras, nepastojusias per šešis mėnesius, kreiptis į specialistus išsitirti dėl galimų sveikatos sutrikimų: „Deja, bet nutinka taip, kad tiek moterys, tiek vyrai susiduria su sveikatos problemomis, kurios turi neigiamą įtaką pastojimui, pavyzdžiui, ginekologinės ligos, hormoniniai pokyčiai, kuriems reikia pritaikyti tinkamą gydymą. Pavyzdžiui, esant ovuliacijos sutrikimams pastoti yra labai sunku, o nustačius policistinių kiaušidžių sindromą, svarbu vartoti tam tikrų medžiagų derinį.“
Poroje nėra vieno kalto
Pasak gydytojos, svarbu ne tik šešių mėnesių laikotarpis, bet ir poros amžius. Statistika, kaip teigia gydytoja, itin iškalbinga: „Jeigu 62 proc. moterų iki 30 metų pastoja per šešis mėnesius, tai sulaukus 35–40 metų, nesisaugant, per pusmetį pastoja vos 27 proc. moterų. Tokia statistika verčia susimąstyti ir imtis atitinkamų priemonių.“
Tad ką daryti, jei pora nori susilaukti vaikelio, tačiau nepavyksta? Visų pirma, R. Žukauskienės teigimu, nenuleisti rankų ir šiukštu nekaltinti moters.
„Turbūt vyresnio amžiaus žmonės prisimins senesnius laikus, kai visa kaltė dėl to, kad pora neturi vaikelio, buvo verčiama moterims. Jos turėjo gyventi su kaltės jausmu, nors niekas net nežinodavo tikrų priežasčių. Mažiausiai ko reikia, siekiant susilaukti vaikelio, tai ieškoti kaltųjų.
Šiame etape svarbiausia vienam kitą palaikyti ir bendrai siekti tikslo. Abu partneriai poroje privalo užtikrinti savo fizinės sveikatos gerinimą, kokybišką gyvenimo būdą ir, žinoma, pasirūpinti maistinėmis medžiagomis, gaunamomis tiek su maistu, tiek su maisto papildais ir vitaminais. Taip pat svarbu nebijoti kreiptis pagalbos į specialistus.“
Pagalbos kreipiasi tik 2 proc. šeimų
Gydytoja pabrėžia, kad į medicinos įstaigas neatidėliojant turėtų kreiptis abu partneriai: „Pastebima, kad neretai moterys pirmos praveria medikų duris, ieško priežasčių, tiriasi sveikatą, o vyrai prisijungia tik vėliau manydami, kad nuo jų niekas nepriklauso arba priklauso tik maža dalis.
Tai yra mitas, kurį būtina sugriauti – sklandus pastojimas ir sveiko vaisiaus augimas priklauso tolygiai nuo abiejų partnerių. Labai didelis pokytis mūsų šalyje įvyko tada, kai pradėjo kurtis vaisingumo klinikos ir poros galėjo atvykti kartu pas specialistus nesivaržydamos, kad jas pamatys ar apkalbės.
Nors turime vaisingumo klinikų ir specialistų, statistika rodo, kad iš 50 000 nevaisingų Lietuvoje esančių porų, tik du procentai išdrįsta kreiptis į medikus“, – aiškina medikė.
Ji pateikia Danijos pavyzdį ir sako, kad šioje šalyje viskas vyksta priešingai – čia poros, kurioms sueina 30 metų, vyksta į vaisingumo centrus, nes jau turi aiškų planą, kad nori tapti tėvais: „Kartais medikai jiems net sako, kad to daryti nereikia, kad vertėtų patiems bandyti pastoti, tačiau jie sąmoningai taip elgiasi neturėdami jokių stigmų ar neigiamų nuostatų.“
Su folio rūgštimi – antioksidantai ir aminorūgštys
Gydytoja R. Žukauskienė kreipiasi į visas šeimas sakydama, kad reprodukcinė sveikata bei sveikos ląstelės priklauso nuo mūsų pačių, todėl norėdami tapti tėvais turime jau dabar apgalvoti, ar mūsų gyvenimo būdas ir mityba – tinkami.
„Nėra net ko kalbėti apie žalingus įpročius ir jų atsisakymą prieš pastojant, tačiau be tų dalykų turime pagalvoti ir apie maistines medžiagas.
Japonai skaičiuoja, kad norėdami savo organizmą aprūpinti visomis reikalingomis medžiagomis, turėtume kiekvieną dieną suvalgyti 31-ą skirtingą maisto medžiagą. Ar tai yra realu?
Faktas, kad su maistu gauti visų antioksidantų ir vitaminų neįmanoma, todėl juos reikėtų kasdien įsisavinti su maisto papildais.
Svarbiausia, kad jie būtų natūralūs, o jų sudėtis – artima mūsų organizmui. Tokiu atveju nebus šalutinio poveikio ir atmetimo reakcijos. Taip pat idealu, kai juos subalansuotai tuo pačiu metu vartoja abu partneriai.
Medžiagos, gerinančios spermos kokybę
Gydytoja R. Žukauskienė pabrėžia, kad gyvename tokiu laikotarpiu, kai skubame, lekiame, o dėl to nukenčia ir mūsų mityba bei sveikata.
Jos teigimu, labai svarbu partneriams savo organizmą aprūpinti būtinomis medžiagomis. „Vien tik sveikatos ir visavertės mitybos, siekiant susilaukti vaikelio, nepakanka, todėl aš rekomenduoju partneriams organizmą aprūpinti folio rūgštimi, kuri yra atsakinga už teisingą ląstelių dalijimosi procesą bei vaisiaus nervinio vamzdelio formavimąsi.
Į rutiną įtraukite seleną, vitaminą D3 ir teisingai subalansuotus antioksidantus, tokius kaip gliutationas, kofermentas Q10 ir vitaminas E. Taip pat itin svarbios yra aminorūgštys ir augaliniai ekstraktai.
Noriu pabrėžti, kad tai yra medžiagos, kurios dalyvauja įvairiuose procesuose, pavyzdžiui, maka didina libido, šafranas – nuotaiką, todėl jis tikrai gali padėti pasijusti geriau nelengvame pastojimo kelyje“, – pataria medikė.
Taip pat ji akcentuoja ir L-karnitino naudą vyrų spermos kokybei. Ji antrina mokslininkams sakydama, kad būtent tokios aminorūgštys kaip L-karnitinas turi teigiamą poveikį spermos ląstelių skaičiui, kiekybei, judrumui ir formavimuisi, todėl tikrai pagerina kokybę, kas turi tiesioginę įtaką moters pastojimui ir naujagimio išnešiojimui.
Atliktos studijos rodo, kad vartojant teisingai subalansuotus antioksidantus, pagerėja vyro spermos kokybė ir net 41 proc. šeimų, vartojusių juos, išvysta dvi juosteles“, – optimistiškai nuteikia gydytoja.
