Profesorė įspėja: noras papildyti vitamino D atsargas gali prišaukti agresyvią ligą

Lietuviškas pavasaris sunkiai nuspėjamas – lietaus debesis keičia vaiskus dangus. Net per pietų pertraukėle lietuviai skuba pasilepinti saule, taip atsigriebti už niūrią žiemą ir papildyti vitamino D atsargas. Tačiau gydytoja įspėja – verčiau neperlenkti lazdos.

Pasak profesorės, žmonės be reikalo nerimauja, SPF apsauga sumažina vitamino D gamybą odoje.<br>lrytas.lt koliažas
Pasak profesorės, žmonės be reikalo nerimauja, SPF apsauga sumažina vitamino D gamybą odoje.<br>lrytas.lt koliažas
Pasak profesorės, žmonės be reikalo nerimauja, SPF apsauga sumažina vitamino D gamybą odoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pasak profesorės, žmonės be reikalo nerimauja, SPF apsauga sumažina vitamino D gamybą odoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pasak profesorės, žmonės be reikalo nerimauja, SPF apsauga sumažina vitamino D gamybą odoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pasak profesorės, žmonės be reikalo nerimauja, SPF apsauga sumažina vitamino D gamybą odoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pasak profesorės, žmonės be reikalo nerimauja, SPF apsauga sumažina vitamino D gamybą odoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pasak profesorės, žmonės be reikalo nerimauja, SPF apsauga sumažina vitamino D gamybą odoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pasak profesorės, žmonės be reikalo nerimauja, SPF apsauga sumažina vitamino D gamybą odoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Pasak profesorės, žmonės be reikalo nerimauja, SPF apsauga sumažina vitamino D gamybą odoje.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2024-05-02 19:00

Saulėje užtenka pabūti 15 minučių

Visų pirma, svarbu naudoti odos apsaugos priemones. Galbūt saulė nėra kaitri, bet ultravioletiniai (UV) spinduliai gali pridaryti žalos. Gydytoja dermatovenerologė prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė pastebi, kad žmonės nerimauja, jog SPF apsauga sumažina vitamino D gamybą odoje.

Profesorė pabrėžia, kad tokia mąstysena gali pridaryti žalos, o kontaktas su saule privalo būti saikingas. Vitamino D trūkumas – ne priežastis žaloti odą.

„Mums užtenka saulėje pabūti 15 minučių, 3 kartus per savaitę. Jeigu ir tada trūksta vitamino D, vadinasi, jo reikia gauti kartu su maisto papildais“, – paaiškina M.Bylaitė-Bučinskienė.

Tai nėra „iš lubų“ nuleisti skaičiai. Tokias rekomendacijas pateikė tyrėjai iš Jungtinės Karalystės, ieškoję balanso tarp teigiamo saulės poveikio vitamino D gamybai ir rizikos, kad UV spinduliai sukels odos vėžį.

Tyrimais taip pat patvirtinta, kad vitamino D lygis SFP kremus naudojančių žmonių kraujyje beveik nesiskiria.

SPF apsauga – kasdienis ritualas

Gydytoja dermatovenerologė sako, kad atsargiau į saulę žvelgti privalu, kai oro temperatūra už lauke pakyla virš 10 Celsijaus laipsnių ribos. Tačiau oda rūpintis derėtų visus metus, ne tik šiltuoju metų laiku.

UV spinduliuotės poveikis didina tikimybę susirgti odos vėžiu, įskaitant ypač agresyvią ligos formą – melanomą.

„Visi žino, kad rūkymas sukelia plaučių vėžį. Bet daugelis nesuvokia, kokia svarbi yra oda, sauganti mus nuo kenksmingų išorės veiksnių.

Nebūna tokios dienos, kai aš nepasitepu SPF kremu. Jau labai daug metų tai darau kiekvieną dieną. Galiu pasidžiaugti, jog turiu gerai prižiūrėtą odą. Bet tam reikalingos žinios ir kasdieniai ritualai“, – paaiškina M.Bylaitė-Bučinskienė.

Ji priduria, kad apsauginės priemonės nuo saulės yra būtinos norint išlaikyti gražią, jaunatvišką odą ir pavėlinti raukšlių bei pigmentinių dėmių atsiradimą.

Saulės spinduliuotė didžiausią pavojų kelia nuo 11 iki 16 val. Šiomis valandomis ir dideliems, ir mažiems siūloma laiką leisti atokaitoje, vengti tiesioginių saulės spindulių. Taigi, vaiko oda nukentėti gali ir kasdien einant namo iš mokyklos. Tai svarbu, nes saulės pažaida kaupiasi.

„Vidurdienį kaitrios saulėtos vasaros metu reikia pridengti visas įmanomas kūno vietas, o kas liko – patepti kremu nuo saulės. Veidas, nosis, sprandas, skalpas ir plaštakos turėtų būti tepami SPF 50+, o likęs kūnas gali būti ir SPF 30“, – pataria gydytoja dermatovenerologė.

Dvigubai žalingas poveikis

Pasak profesorės, SPF kremas reikalingas visiems, kurie mėgsta leisti laiką gamtoje.

„Jeigu esame kalnuose, žvejyboje prie vandens, ar sportuojame, dera suvokti, kad saulė turės žalingesnį poveikį, nes sniegas ir vanduo atspindi spindulius. Žalingas efektas odai bus dvigubas.

Jeigu ruošiatės sportuoti, keliauti, užsiimti aktyviu vandens, žiemos sportu arba tiesiog žaisti lauke futbolą, tenisą – turite įsivertinti, kad atviros kūno vietos gauna per daug saulės, jos nudegs.

Ilgiau nei pusvalandį pabuvęs lauke, turi pagalvoti, ką privalu padaryti, kad oda nebūtų pažeista, o išvyka į gamtą praeitų linksmai, nebūtų sugadinta“, – akcentuoja prof. dr. M. Bylaitė-Bučinskienė.

Ydinga manyti, kad įrudusi oda – sveikatos požymis. Jei norisi, kad oda nebūtų balta, ypač ankstyvą pavasarį ar vasaros pradžioje, verčiau ne degintis saulėje, o pasitelkti savaiminio įdegio priemones, pataria profesorė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.