Viešojoje erdvėje daug kalbama apie priedangas, slėptuves ir kolektyvinės apsaugos statinius, tačiau ne visi žinome, ką tai reiškia, ir tik nedaugelis iš mūsų galėtų pasakyti, kurioje vietoje mieste, kuriame jau daugelį metų gyvename, yra tokia slėptuvė.
Kaip pasikeitė gyventojų apsaugos ekstremalių situacijų atvejais teisinis reguliavimas, kokie apsaugai skirtų statinių skirtumai ir kas mus apsaugotų labiausiai atėjus dienai X? Pokalbis su Vilniaus apygardos teismo teisėja, Mykolo Romerio universiteto partnerystės profesore dr. Rūta Petkuviene.
– Populiariausias apsaugos statinio pavadinimas, įprasčiausias žodis, vartojamas nūdienos kontekste, yra slėptuvė. Net politikai vartoja šį žodį bendrąja prasme siekdami apibūdinti vietą, kurioje žmonės galėtų pasislėpti karo ar kitos nelaimės atveju. Kas yra slėptuvė ir kuo ji skiriasi nuo priedangos?
– „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ slėptuvė yra apibūdinama kaip vieta kam nors paslėpti arba pasislėpti, tačiau teisinėje kalboje tai nėra tikslus apibrėžimas. Iš tiesų slėptuvė yra specialios paskirties statinys arba patalpa, skirta asmenims, kurie užtikrina valstybės ar savivaldybės institucijų veiklą karo arba ekstremalių situacijų metu, taip pat tiems, kurie vykdo tais atvejais ypatingas užduotis.
Vadinasi, jei jūs ne tas asmuo, kuris turėtų užtikrinti institucijų veiklą ir nesate gavęs ypatingų pavedimų, deja, bet slėptuve pasinaudoti negalėsite. Jūs galėsite prisidengti arba apsisaugoti nuo orlaivių, raketų ar artilerijos ugnies sukeltų sprogimų, nuolaužų, atsitiktinių kulkų kolektyvinės saugos statiniuose arba priedangose.
– Vadinasi, priedanga ir slėptuvė yra du labai skirtingi dalykai, šių žodžių nereikėtų painioti ar vartoti sinonimiškai?
– Taip, priedanga ir slėptuvė yra du skirtingi dalykai, reiktų nepainioti šių žodžių. Priedanga yra skirta trumpai apsisaugoti, prisidengti, kaip minėjau, nuo ekstremalių situacijų. Eiliniai žmonės taip pat galėtų slėptis kolektyvinės saugos statiniuose. Tokie statiniai yra skirti iš tiesų apsaugoti žmogaus gyvybei ir sveikatai karo arba ekstremalių situacijų metu. Skirtingai nei priedangose, nėra reglamentuojama, kiek laiko asmuo galėtų slėptis kolektyviniuose statiniuose, vadinasi, galima suprasti iš įstatymo leidėjo valios, kad asmuo galėtų slėptis tol, kol praeis pavojus jo gyvybei ir sveikatai.
– Daugiau informacijos apie artimiausias priedangas ir kolektyvinės apsaugos statinius galima rasti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento administruojamame tinklapyje LT72. Puslapyje yra skelbiama, ką reikėtų daryti, jei įvyktų ekstremali situacija. Pavyzdžiui, puslapyje skelbiama, kad išgirdęs oro pavojaus signalą asmuo turėtų kuo skubiau surasti statinį, kuris turi priedangos žymą.
Asmuo turėtų pasislėpti, kaip ir rašoma puslapyje, tunelyje, požeminėje pėsčiųjų perėjoje tam, kad išvengtų pavojaus. Atitinkamai žmonės turėtų iš anksto žinoti, kur gali pasislėpti, prisidengti, kokios priedangos ar kolektyvinės apsaugos statinių ieškoti. Visgi kyla retorinis klausimas, ar iš tikrųjų nuo orlaivių, raketų, artilerijos sprogmenų galėtumėme saugiai pasislėpti tuneliuose ar požeminėse pėsčiųjų perėjose, žinant, kokį smūgį gali sukelti oro bangos.
– Taigi ne tik teisinėje, bet ir buitinėje kalboje svarbu tiksliai vartoti ir suvokti sąvokas slėptuvė, priedanga, kolektyvinės apsaugos statinys. Žmonės privalo žinoti, koks iš tiesų tai yra statinys?
– Būtina žinoti statinio paskirtį, kad nelaimės atveju, bandydami pasislėpti, žmonės nenukentėtų nuo paties statinio nepakankamai tvirtos konstrukcijos. Anksčiau slėptuvės iš tikrųjų turėjo specialius techninius statybos reikalavimus, savo laiku tai buvo tikrai labai tvirti statiniai, bet ši informacija jau yra pasenusi, netiksli. Dabar mes turime pasikeitusį statybos techninį reglamentą, kuris numato priedangoms ir kolektyviniams saugos statiniams papildomus techninius reikalavimus. Jei politinio sprendimo priėmėjo valia priedangos būtų perdarytos į kolektyvinius saugos statinius, tai turėtumėme saugius statinius.
– Paminėjote naują statybos reglamentą, jis priimtas šių metų vasario pabaigoje. Jame numatyti nauji slėptuvių, kolektyvinių apsaugos statinių ir priedangų projektavimo bei įrengimo reikalavimai. Papasakokite, kokie nauji sprendimai priimti.
– Jei kalbame apie slėptuves, tai dabar mes turime reikalavimą pirmiausia pačiam statiniui arba patalpai. Slėptuvės sienos turi būti iš monolitinio gelžbetonio. Slėptuvėse privalo būti užtikrinamas elektros, vandens, oro tiekimas, turi būti išsaugotas ryšio prieinamumas ir, be abejo, maisto, kuro atsargos bei būtinosios medicinos pagalbos priemonės. Taip pat turi būti įrengtas avarinis išėjimas. Išėjimas turi būti apsaugotas nuo statinio griūties arba įrengtas taip, kad neužgriūtų statinio konstrukcijos.
Panašiai yra ir su priedangomis. Avarinis išėjimas yra privalomas visuomeninės paskirties pastatuose, kur vienu metu gali slėptis daugiau kaip 100 žmonių, taip pat visuose daugiabučiuose, kurių aukštis yra daugiau kaip 5 aukštai. Už priedangų įrengimą yra atsakingas statytojas. Iš tiesų dabar yra numatyti specialūs reikalavimai priedangoms.
Priedangos konstrukcija turėtų būti iš plieno, mūro, be abejo, gali būti ir iš gelžbetonio. Jei statytojas priedangą įrengia daugiabutyje, tai gali būti, tarkim, požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, tokia priedanga turi turėti vieną įėjimą ir vieną išėjimą. Avariniam išėjimui yra keliamas svarbus reikalavimas – jis turi būti už statinio galimos griūties ribos. Taip pat turi būti įrengta vaistinėlės vieta. Pagal statytojo pageidavimus gali būti sumontuota įranga, kuri apsaugotų nuo, tarkim, tam tikrų kenksmingų cheminių medžiagų išsiskyrimo, t. y. dujų, aerozolio. Jei požeminė automobilių stovėjimo aikštelė yra atvira, kitaip tariant, neturi uždarų išėjimo durų, nėra įrengtų garažo vartų, tai prie išėjimo turi būti įrengta statinio sienos konstrukcija. Ji turi būti įrengta 90 laipsnių kampu, kad oro smūgio banga nepasiektų priedangoje besislepiančio žmogaus.
Visgi, manau, kad svarbu dar kartą akcentuoti, kad priedanga yra skirta prisidengti, o kolektyvinės saugos statinys, apie kurį dabar papasakosiu, yra skirtas saugoti žmogų nuo kenksmingų jo sveikatai, gyvybei pavojų. Kolektyviniame saugos statinyje galima slėptis neribotą laiką. Pagal naują teisinį reguliavimą, yra 3 kategorijų kolektyviniai statiniai.
III kategorijos statinys yra skirtas pasislėpti, apsisaugoti nuo ekstremalių meteorologinių reiškinių, nuo stichinių nelaimių.
II kategorijos kolektyvinės saugos statinys yra skirtas apsisaugoti nuo ekstremalių meteorologinių reiškinių, stichinių nelaimių, kinetinių grėsmių.
I kategorijos kolektyvinės saugos statinys yra skirtas apsisaugoti nuo visų grėsmių, t. y. sprogstamosios galios grėsmės, taip pat spinduliuotės, jonizuojančios kinetinės grėsmės, dujų pavojaus, kilusio karo ar ekstremalios situacijos metu. Tokio tipo statinys apsaugotų net nelaimės Astravo elektrinėje atveju. I kategorijos statinys užtikrina visišką saugumą ir pagal naują reguliavimą yra atitiktis anksčiau buvusioms slėptuvėms. I kategorijos kolektyvinės saugos statinys yra pats saugiausias, jo sienos turi būti gelžbetoninės, surenkamo arba vientiso monolito. Tokiame statinyje turi būti įrengta net maistui gaminti skirta patalpa, taip pat miegoti skirta patalpa. Turi būti greitosios pagalbos rinkinys.
– Kalbame, kaip turėtų būti, tačiau taip juk nėra. Gal žinote, kada taip bus?
– Į šį klausimą turėtų atsakyti kiekvienos savivaldybės meras, kadangi iki balandžio 30 d. turi būti nustatomas kolektyvinių saugos statinių poreikis. Kol kas kolektyvinės saugos statiniai yra garantuojami tik 25 proc. nuolatinių savivaldybės gyventojų.
– Ar kolektyvinės saugos statinys neturėtų būti numatytas, kaip privalomas tam tikrų statinių priedas, siekiant užtikrinti didesnį saugumą?
– Vienareikšmiškai taip, turėtų būti. Sakiau, kad merai atsižvelgdami į tokių statinių poreikį privalo nustatyti nuolatinių gyventojų skaičių, tačiau, pavyzdžiui, didžiuosiuose miestuose yra įsikūrę universitetai. Savaime aišku, kad universitetai priglaudžia bendrabučiuose ne tik studentus, tarkim, visi žinome, kad Saulėtekio al. gyvena tikrai ne nuolatiniai savivaldybės gyventojai.
Studentai yra jaunoji, perspektyvioji karta, mūsų ateitis, todėl būtų pageidautina, kad politinių sprendimų priėmėjas ir įpareigotų, ne tik pasiūlytų nustatyti poreikį šalia bendrabučių įrengti kolektyvinės saugos statinius. Manau, reikšminga būtų įrengti I kategorijos statinius, kad mūsų jaunoji karta būtų išsaugota.
Taip pat labai sudėtinga įsivaizduoti, kaip ekstremalios situacijos, tarkim, karo, užpuolimo, atveju studentai nuvyktų iki esamų kolektyvinės saugos statinių. Suvokiant, kokios spūstys vyrauja didmiesčiuose, dalis studentų saugių vietų greičiausiai nepasiektų. Didieji miestai turi ir universitetines ligonines, kuriose gydomiems asmenims sunku judėti, tai, vėlgi, prie tokių statinių turėtų būti įrengti kolektyvinės saugos statiniai. Kolektyvinės saugos statiniai taip pat turėtų būti įrengti prie kiekvienos mokyklos, darželio.
