Skulptūra vaizduoja aktorių, einantį į teatrą. Simboliška, kad skulptūros vieta – po aktoriaus grimerinės langais, tarp medžių, kuriuos, pastačius teatro pastatą, sodino patys aktoriai. Už skulptūros driekiasi postamentas lyg nueitas kelias, kuriame matyti žymiausi Banionio filmai ir spektakliai.
„Užrašai nėra ryškūs, kažkas išlieka, kažkas pradingsta iš atminties, – idėją pristato Klaudijus Pūdymas, skulptūros autorius. – Aš Donatą Banionį siekiau pavaizduoti kaip žmogų, aktorių, kuris, paskendęs savo mintyse, eina į darbą teatre, kurti vaidmens“.
Skulptūra sukurta už įmonių ir pavienių asmenų paramą. „Skulptūra sukurta bendradarbiaujant su Kultūrinės ir istorinės atminties fondu, ją taip pat parėmė Antanas Trumpa, įmonės „Vilmarlita“, PST, „Forge“, Panevėžio ROTARY klubas, „Panprojektas“, „Panevėžio keliai“, „Stigma“, „Norveka“, „Lėvuo“, „Kovilis“, „Achatas“, „Kalnapilio-Tauro“ grupė, „Viking Malt“, taip pat ponai Davidas Zavalkovski ir Jonas Paslauskas, kiek mažesnėmis sumomis parėmė įmonės „Lagera“, „Dujotiekio statyba“, „Baltgina“, „Rir Prop House“, „Serpantinas“, „Saugima“, ponia Irena Kubiliūnienė ir kiti geros valios žmonės.
Rėmėjų tikrai daug, kiekviena parama mus skatino nenuleisti rankų, dirbti, kaupti lėšas ir įgyvendinti šią idėją, – šimtmečiui pastatyti skulptūrą“, – teigė aktoriaus anūkė Inga Banionytė-Gedgaudienė, Donato Banionio fondo vadovė.
Skulptūroje paslėptas ir Donato bendražygės ir palaikytojos žmonos Onutės vardas. O paglosčius skulptūros plaukus aplankys kūrybinė sėkmė.
Pastatyti skulptūrą dar 2016-aisiais sumanė aktoriaus sūnus režisierius Raimundas Banionis. „Siekėme kad skulptūra būtų paprasta, žmogiška, be pompastikos, Taip, užtrukome, bet tikrai džiaugiamės, kad šimtmečiui pavyko įgyvendinti šią idėją“, – tvirtino R. Banionis.
