Mūšis, įvykęs 1514 m. rugsėjo 8 d., tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Maskvos didžiosios kunigaikštystės kariuomenių netoli Oršos (Rytų Baltarusijoje). Į pasaulio istoriją Oršos mūšis įėjo kaip vienas pirmųjų klasikinės artilerijos pasalos pavyzdžių.   Mūšis atskleidė LDK karinį potencialą, išryškino karinio bendradarbiavimo su Lenkijos Karalyste perspektyvas. Jis buvo reikšmingas ir karo meno istorijai: jo metu pirmą kartą dalyvavo įvairios kariuomenės rūšys – kavalerija, pėstininkai ir artilerija – leidusios pasiekti pergalę.   LDK kariuomenės pergalė prie Oršos sulaukė didelio tarptautinio rezonanso. Po jos žlugo Maskvos pastangos sudaryti prieš Lenkijos Karalystę ir LDK nukreiptą sąjungą su Habsburgais. Vis dėlto pergalė Oršos mūšyje nebuvo išnaudota iki galo, nes Smolenskas liko Maskvai ir buvo atsiimtas tik 1611 metais. LDK ir jos kariuomenės samdiniams vadovavo Konstantinas Ostrogiškis. Manoma, kad LDK ir jos samdinių (lenkų, vokiečių) kariuomenė galėjo siekti iki 30 tūkstančių. Maskvos kariuomenei buvo paskirtas vadovauti Ivanas Čeliadninas. Dėl maskvėnų kariuomenės dydžio nesutariama, spėjama, kad ji galėjo siekti iki 80 tūkstančių. Oršos mūšis buvo Lietuvos – Rusijos 1512 m. karo tęsinys, dar prieš Oršą, maskvėnai paėmė svarbiausią rytinį Lietuvių forpostą Smolenską. Todėl kilo būtinybė sustabdyti rusų kariuomenę, besiveržiančią į Lietuvos gilumą. 1514 m. rugpjūčio mėn. įvyko Ostrogiškio ir Čeliadnino vadovaujamų kariuomenių dalinių pirmieji kariniai susidūrimai. Pergrupuotos kariuomenės lemiamame mūšyje susidūrė rugsėjo 8 d. rytą. Čeliadninas laukė, kol pusė LDK kariuomenės persikėlė per Dnieprą, ir neskubėjo atakuoti, motyvuodamas, kad „tegul visa kariuomenė persikelia, nes bus lengviau ją sumušti, o tada galima bus ir visą Lietuvą užimti“. Maskvėnai keletą kartų pabandė prasiveržti pro lietuvių gretas, bet buvo atmušti. Manoma, kad lietuvių kavalerija panaudojo apgaulingo manevro taktiką ir įviliojo dalį rusų kariuomenės į paruoštus artilerijos spąstus. Tuo pasinaudoję lenkų daliniai puolė likusią rusų kariuomenę, o sugrįžę lietuvių daliniai apsupo maskvėnų flangus. Likę Čeliadnino vadovaujamos kariuomenės likučiai supanikavo ir pradėjo panišką atsitraukimą. Netrukus į LDK kariuomenės nelaisvę buvo paimtas pats Čeliadninas su kitais aukštais vadais. Manoma, kad karo belaisvių galėjo būti keli tūkstančiai, o Maskvos didysis kunigaikštis Vasilijus III atsisakė juos išpirkti. Tikslus žuvusiujų skaičius nėra žinomas, tačiau to meto pačių rusų metraščiuose yra rašoma, kad „maskvėnų nuostoliai buvo siaubingi“. 2014 metai Lietuvoje paskelbti Oršos mūšio 500-ųjų metų minėjimo metais. Atminti mūšį išleistas pašto ženklas.