Lietuvoje ruduo, jau antroji rugsėjo pusė. Sakytum, kad tai nieko nereiškiantis pastebėjimas. Tiesiog kalendoriaus lapeliai verčiasi, patys kažkur skuba ir skubina laiką. Tačiau gamtoje viskas yra kitaip. Gamtoje niekas nevyksta šiaip sau. Čia kiekvieno, net ir mažiausio, vabalėlio gyvenime laiko kaita reiškiama savaip, o gamta, nuo kurios jis priklauso, „prižiūri“ šio mažo padarėlio gyvenimą – kad jis nepadarytų klaidų, kad nepaskubėtų ir nepavėluotų. Sunkiau tik mums, nes mes gamtos pašnibždėtų naujienų galime negirdėti ir nesuprasti.