Bernardas Bučas (1903 m. lapkričio 18 d. Naurašiliai, Smilgių valsčius – 1979 m. gruodžio 21 d. Kaunas) – Lietuvos skulptorius. Palaidotas Romainių kapinėse Kaune. Augo gausioje mažažemio valstiečio šeimoje. Brolis architektas Kazimieras Bučas. Bernardas buvo vyriausias vaikas šeimoje. Mokėsi Smilgių pradžios mokykloje. G.Petkevičaitės-Bitės globojamas 1920–1926 m. mokėsi Panevėžio gimnazijoje, kurioje piešimą dėstė tuomet jau žinomas skulptorius Juozas Zikaras. 1926–1928 m. studijavo Romos, 1928–1929 m. Briuselio karališkojoje dailės akademijoje. 1930 m. grįžo į Lietuvą. Atlikęs karinę tarnybą, nuo 1932 m. įsikūrė Panevėžyje, kur dirbo kaip laisvasis menininkas. Nuo 1932 m. dalyvavo dailės parodose. 1936 m. rudenį gavo Švietimo ministerijos stipendiją. 1936–1937 m. tobulinosi Paryžiuje. 1936 m. gruodžio 12 d. vienoje Paryžiaus merijų susituokė su Salomėja Nėrimi. Po studijų menininkų pora grįžo į Lietuvą ir apsigyveno Palemone, Kauno priemiestyje. Čia skulptorius pats projektavo ir statė namą, pasisodino didelį sodą. 1937 m. spalio 23 d. gimė sūnus Saulius. 1940–1941 m. dėstė Kauno prekybos vidurinėje mokykloje dekoravimą. Ilgus metus vadovavo Kauno „Dailės“ kombinato meno tarybai. Sukūrė skulptūrų, skulptūrinių grupių, statulų, antkapinių paminklų, reljefų, biustų, tapybos ir grafikos kūrinių. Ankstyvajai kūrybai būdinga stilizacija, yra art deco bruožų, kompozicijos darbo tema realistiškesnės. Po karo sukurtos skulptūros natūralistinės. Žymiausi kūriniai: L.Didžiulienės-Žmonos antkapinis paminklas (Griežionėlės, 1932 m., trys bareljefai Žemės bankui (Kaunas, 1933–1935 m.), antkapinis Maironio bareljefas (Kauno arkikatedra, 1934 m.), mokytojos V. Būtėnienės antkapinis paminklas (Panevėžys, 1935 m.), "Sėjėjas" (1935 m., II variantas 1939 m.), Vaižganto biustas (Svėdasai, 1937 m.), Petro Vileišio biustas (Kaunas, 1938 m.), Martyno Jankaus biustas (Kaunas, 1939 m.), Felikso ir Magdelenos Siručių antkapinis paminklas (Liudvinavas, 1948 m.), "Pramonė ir žemės ūkis" - skulptūrinė grupė ant Žaliojo tilto, su P.Vaivada (Vilnius, 1951 m.), Salomėjos Nėries paminklas(Kaunas, 1955 m.), Gabrielės Petkevičaitės-Bitės biustas (Panevėžys, 1970 m.).