Aktyvus mokinys pradėjo vesti radijo laidą paaugliams. Tačiau be žurnalistikos vaikinas jau tada žavėjosi teatru, opera. Galiausiai Roko mama perkalbėjo sūnų pamiršti menus ir stoti į žurnalistiką. Jis jai dėkoja už tai iki šiol. Mamos dėka R. Petkevičių televizorių ekranuose matome jau 20 metų.
Tarp Roko mėgstamiausių užsiėmimų – rūpintis šeimos paveldėtu dvaru ir jo sode augančiomis gėlėmis. „Mano tėvas labai domėjosi floristika. Sovietmečiu gaudavo žurnalus apie gėles iš Vakarų. Matyt, iš jo ir paveldėjau didelį domėjimąsi gėlėmis“, – teigia R. Petkevičius.
Atgavus dvarą, Roko tėvas architektas suformavo nepaprastą dvaro kraštovaizdį su retų rūšių medžiais, krūmais, gėlėmis.
Žurnalistas yra didelis gurmanas. „Pagal horoskopą esu Jautis. Jaučiams svarbu komfortas, jie būna gurmanai. Toks tikrai esu aš. Mano ženklas yra labai žemiškas ir pats mėgstu labai žemiškus dalykus. Jautieną – tai pat“, – šypsosi Rokas.
Jis labai mėgsta gerą vyną. Žiemą renkasi raudoną vyną, o vasarą – baltą. „Baltas vynas yra daug lengvesnis, gaivesnis. Labai džiaugiuosi, kad Lietuvoje atsirado vyno kultūra, kad ji sparčiai plėtojasi. Smagu, kad yra daug specializuotų parduotuvių, vyninių, kur gali ragauti gerą vyną, vyksta daug renginių, susijusių su vynu. Manau, kad vynas Lietuvoje turėtų nurungti degtinę ir kitus stipriuosius gėrimus. Ateity bus kaip išsivysčiusiose Vakarų šalyse. Vyno kultūra dar turi skverbtis pas mus“.
Rokas valgo maždaug penkis kartus per dieną. Bent taip jis stengiasi daryti – geriau po mažiau, bet dažniau. „Nemėgstu prisivalgyt per tris prisėdimus ir prisipūsti. Nes kai prisivalgai, tai nori tik miego. Rytas prasideda nuo didelio puodelio balintos kavos. Pietums – šilta sriuba ir antras patiekalas, pavyzdžiui koks nors kepsnys su daržovėmis. O vakarienei žuvis, salotos ar kitas lengvesnis maistas“.
R. Petkevičius atskleidė, kaip jam pavyksta pavakarieniauti vedant dvi žinias per vieną vakarą. Jis sako: „Vakarieniauju tarp pirmųjų ir antrųjų žinių. Televizijoje yra šauni virtuvėlė, kur gali pasišildyti maistą. Po vakarienės neapsieinu be pasukų gėrimų. Šiaip visko daug geriu, išskyrus vandens. Vanduo man nėra labai skanu. Nebent tai būtų gazuotas mineralinis vanduo iš Gruzijos“.
Žinių vedėjas atskleidė, kad vaikystėje turėjo bėdų dėl antsvorio. Tačiau tai nutiko dėl per didelio močiutės rūpinimosi. „Gimęs svėriau 3,5 kg. Atitikau visas „klasikines“ kūno proporcijas. Vėliau mama susirgo onkologine liga. Dėkui Dievui, ji dabar gyva ir sveika. Gydytis mama vyko į Maskvą. Ilgai ji ten prabuvo. Tuomet mane prižiūrėjo močiutė. O ši mane labai lepino“.
„Kaip ir visos močiutės, mane puolė be galo daug maitinti. Tapau „riebuilis“ vaikas. Kai pakeičiau mokyklą, buvo labai nemalonu į naują klasę ateiti tokiam putlučiui. Paauglystėje susitvarkė viskas, nes atsirado daugiau judėjimo. Bet niekada nebuvau iš „nendrelių“. Mokykloje nešiojau 48 dydžio kostiumą, o dabar – 50-ą“.
Vienu metu Rokas labai susirūpino savo antsvoriu. Maždaug 2004 m. jis puolė intensyviau lankyti sporto salę, daryti kardio pratimus, reguliavo savo mitybą. „Tai nebuvo drastiška dieta, nes manau, jog tokios dietos naudos atneša tik tam kartui, o kai baigi laikytis jos, tai kilogramai grįžta su kaupu. Reikia kompleksiškai save suimti į nagus, jei nori palaikyti gerą fizinę formą, nesusigadinti širdies, nesusenti anksčiau laiko ir būti energingam. Visų pirma reikia kuo daugiau judėti, lankyti sporto klubą, bet po treniruotės, atėjus alkiui, neprisivalgyti cepelinų, nepiktnaudžiauti kitu ne itin sveiku maistu“, – teigia Rokas.
„Labai geras dalykas yra kardio treniruokliai ir važiavimas dviračiai. Žiemą minu sporto salėje, o vasarą mėgstu važinėtis gatvėmis. Labai džiaugiuosi, kad mano kolegė Vlada Musvydaitė yra labai entuziastinga sporto reikalais. Atrodo, kad ji viena yra penkiuose asmenyse. Tai užveda tave patį. Neseniai ji televizijoje sukūrė laidų ciklą „Sportuok su žvaigžde“. Kiekvienoje laidoje ji pristatydavo vis kitą sporto šaką, supažindindavo su tos sporto šakos profesionalu, kas yra labai įdomu žiūrovui“.
„Taip pat į laidą įtraukdavo įžymius žmones, kurie turėdavo sportuoti prieš kameras. Aš irgi buvau toje laidoje. Myniau dviračiu 20 km distanciją. Buvo labai smagu. Susipažinau su tam tikromis metodikomis, pavyzdžiui, jei pavargsti, tai nereikia staigiai sustoti ir stovėti. Pasirodo, reikia mažinti krūvį, o po to vėl didinti. Supratau, jog natūralu ir, jei kraujospūdis pakyla, sužinojau koks yra apšilimas važiuojant dviračiu, kokie būna dviračiai. Kiekvieną kartą sunku pradėti, bet po poros valandų tu džiaugiesi, kad tai padarei“.
Gerų rezultatų tada jis pasiekė per pusmetį. Numetė 10 kg. R. Petkevičius sako, kad jautėsi labai gerai. Tuo metu jis mažino angliavandenių kiekį, nevalgė miltinių patiekalų, bulvių, makaronų. „Mėsą, daržoves, vaisius galima valgyti, kaip įprasta. Tai buvo į Atkinsono dietą panaši dietą. Nusipirkau knygą apie šią dietą. Labai smagu laikytis dietos, nes ne tik pasiekti rezultatai būna smagiausias dalykas, bet smagu ir ugdyti valią. Bet reikia laikytis tos sistemos, nes kai atleidi vadeles, po to vėl gali svoris sugrįžti. Turiu patarimą visiems – nereikia pulti radikaliai keisti savo mitybos įpročių. Stebuklas neįvyksta per tris dienas“.
Po to žurnalistas vėl palengva priaugo prarastus kilogramus. „Atleidau vadeles. Dabar noriu vėl pradėti mesti svorį. Labai domiuosi šiauriniu ėjimu. Šis dalykas mane visada labai domino. Norėčiau pradėti. Tik vis neužtenka laiko. Bent taip save bandau pateisinti“, – pasakoja Rokas.
„Dar vienas laiko žudikas – internetas. Labai ilgą laiką namuose neturėjau interneto. Buvau net nusiteikęs priešiškai. Interneto man užteko darbe. Bet jį įsivedžiau. Pagalvojau, kad turiu turėti kompiuterį, internetą. Juk reikia tvarkytis savo elektroninį paštą, susimokėti mokesčius. Negaliu sakyti, kad tapau kompiuterio vergu, tačiau jis atima daugiau laiko. Tada mažiau lieka laiko sportui, bet užtenka laiko pavarstyti šaldytuvą. Nes kai pradedi naršyti internete, bendrauti „Skype“, užkandžiavimas būna labai malonus dalykas. O tada ir kilogramai auga“.
„O aš darbe turiu pagundų aparatą. Tai – saldainių, bulvių traškučių prikimštas aparatas, kuris visus mus vilioja. Apie 15-17 val. kolegos į jį vis dažniau šnairuoja. Matyt, saldumynas yra kaip koks serotoninas, kaip teigiamas hormonas. Juk, sakoma, kad šokoladas nuotaiką pakelia“, – šypsosi Rokas.
Rokas labai mėgsta šviežiai spaustas morkų, apelsinų ir greipfrutų sultis, mėlynes. Jis sako: „Morkos ir mėlynės ypač gerai akims. Kai nuolat dirbi prie kompiuterio, o studijoje stiprios lempos, tai akims nėra tai į naudą. O mano regėjimas 120 proc. Šiek tiek padeda tėvų genai. Morkų sultis kas antrą dieną geriu dažniausiai kokiame prekybos centre, kuriame jas spaudžia. Mėlynes vasarą visada valgau šviežias, o žiemą geriu džiovintų mėlynių arbatą. Tai labai sveikas gėrimas. Vasarą dar kartais išgeriu burokų ar salierų sultis. Man tai labai skanu. Didelis malonumas, kai gali įkalt vitaminų stiklinę“.
Be to, vyras mielai valgo liesą varškę. Kasdien ją valgo. Ypač varškę Rokas mėgsta pusryčiams: „Įpilu šiek tiek lieso pieno, kad varškė sprangi nebūtų. Jogurtas turi daug krakmolo, kuris tukina, konservantų, todėl tai ne pats geriausias maisto produktas rytui. O varškė man jį pakeičia. Su varške mėgstu susimaišyti šiek tiek medaus arba bananą. Labai geri tie klasikiniai pieno produktai, kurie gaminami dešimtmečiais. Dabar daug produktų ne su riebalais, o su angliavandeniais. Galbūt ir modifikuotų“.
O lietuviškos virtuvės maistas R. Petkevičiui yra per daug sunkus. Anot jo, tai – aktyvų fizinį darbą dirbančio žmogaus maistas, bet ne ofisuose sėdinčio darbuotojo. „Tokia virtuvė nebuvo populiari Lietuvos bajorų tarpe. Cepelinus, bulvių plokštainį, vėdarus valgė tik valstiečiai. Miesto virtuvėje didelę įtaką padarė vokiečių, lenkų ir rusų virtuvės. Bet pasidžiaukime, kad mes turime daugiau virtuvės paveldo negu latviai“.
„Lietuvių tradicijos yra tokios, kad reikia nuolat valgyti. Net svečiai iš užsienio raginami penkis kartus užkąsti. Ir dar po penkis kartus įpilama. Lietuvoje tai yra madinga. Net mano tėvelis koldūnus užkąsdavo su duona. Kaune giminės karbonadus užpildavo dideliu kiekiu sviestu. Vis kad būtų sočiau. Mes esame šiauriečiai, spirgais užsipilame gausiai“.
„Rūpintis savimi, savo sveikata yra labai šiuolaikiška. Jei daugelis tą darytų, tai ir gyvenimo trukmė būtų daug ilgesnė. Mano giminėje buvo atvejų, kai žmonės piktnaudžiaudavo riebiais karbonadais, o rezultatas – didelis antsvoris, aukštas cholesterolis bei širdies problemos ir 54 metų mirtis. Dabar gal mažiau kas valgo tokį maistą, bet nueina į kinų restoraną. Venkite kinų restoranų! Ten visi patiekalai plaukia riebaluose, naudotuose daugybę kartų. Naudojama labai daug krakmolo, konservantų, sojos padažų, cukraus. Tai gali būti gana skanu, bet tie, kurie nori sumažinti savo kūno svorį, turėtų aplenkti tokius restoranus“.
„Sako, kad lietuviai, lyginant su amerikiečiais, dar visai neblogai atrodo, yra judrūs. Net nemanau, kad europiečiai taps kaip amerikiečiai. Europa turi didelius šarvus, vidinę apsaugą. Kiek teko keliauti po senosios demokratijos šalis, tai matyti kaip labai vertinamas nacionalinis identitetas. Net ir mažosios tautos nesusimaišys. Europos neužvaldys amerikietiškos tradicijos. Žinoma, kažkiek jų bus, bet nereikia dėl to pergyventi“, – teigia Rokas.
O ir ūkininkų turgeliais jis yra nusivylęs. „Dažnai jų produkcija nėra gera. Medus būna apsicukravęs, duonos gaminiai sudžiūvę. Ūkininkų turgeliuose galėtų būti aukštesnė prekybos kultūra ir kokybė. Užsienio turgeliuose tu gauni būtent tą tikrą naminį produktą, o pas mus Lietuvoje dar labai skiriasi gaminių kokybė, viskas labiau sukomercinta. Prekybos centruose esanti produkcija ne ką prastesnė. Yra ir nešaldytos mėsos, šviežių vaisių ir daržovių, pieno, duonos“.
„Tavo skrandis nėra šiukšlių dėžė. Labai skanus ekologiškas maistas, kuriuo galiu pasilepinti nuvykęs pas savo mamą. Ji augina daug daržovių, sode nepurškiami jokie chemikalai. Taip pat po kiemą laksto vištos su viščiukais, žąsys, antys, todėl būna gardžios mėsos ir naminių kiaušinių. Visa tai turi savo skonį. Naminis maistas be galo skiriasi nuo maisto produktų, esančių parduotuvėse. Bet kaimiško pieno nemėgstu. Net paties marinuotas šašlykas iš naminės mėsos yra visai kitokio skonio, aromato“.
„Sakoma, kad storas žmogus yra geras žmogus. Turime aibę holivudiškų komedijų, kuriuose vaidina linksmi storuliai. Turime mylėti visus. Man šaipymasis iš storų žmonių nepatinka. Turime būti tolerantiški. Dručkiai gali su savimi susitvarkyti – tereikia judėti daugiau ir rūpintis savo mityba. Bet kartais būna medžiagų apykaitų problemos. Tuomet reikia eiti pas specialistus. Ir nesakau, kad eiti į privačias klinikas ir mokėti didelius pinigus. Aš pats naudojuosi valstybine sveikatos sistema ir esu tuo patenkintas. Visi gydytojai poliklinikose gali paaiškinti, kokios yra mitybos problemos, kokia yra taisyklinga mitybos piramidė“.
„Visos bėdos prasideda nuo to, kai žmogus negauna ko labai nori. Ir jeigu jis gyvena santarvėje pats su savimi tokiu, kokiu yra, tai tada galbūt nieko nereikia keisti. Tada pasaulis tampa gražus savo įvairove“, – mintį apie antsvorį užbaigia R. Petkevičius.
SKAITYTOJAMS REKOMENDUOČIAU ŠĮ RECEPTĄ:
Steikas per minutę. Supjaustome jautienos išpjovą piršto pločio griežinėliais. Tuomet mėsą išmušame iki 0,5 cm storumo. Dedame į įkaitintą keptuvę ir kiekvieną pusę pakepame po 30 sek. Apvertus vieną pusę, ant jos apibarstome druska, šiek tiek cukraus ir malūnėliu stambiau sumaltų pipirų (smulkiai sumalti pipirai netinka). Valgome su traškiomis plėšytomis ledo salotomis, kurios sumaišytos su smulkintais agurkais, vyšniniais pomidorais, paprika, alyvuogių aliejuje. Užsikandame prancūzišku batonu arba čiabata duonele ir užsigeriame raudonu vynu arba granatų sultimis.
- SU KOKIA PASAULIO ĮŽYMYBE LABIAUSIAI NORĖTUMĖT PAPIETAUTI?
- Kadangi esu katalikiškos šalies gyventojas, tai visai būtų įdomu papietauti su popiežiumi. Bet charizmatiškasis Jonas Paulius II jau miręs, todėl rinkčiausi Vatikano virtuvės šefą. Manau, kad Vatikano virtuvėje yra išlikę daug tradicijų, net paslapčių. Man tai atrodo mistiška.
