Kelių knygų autorė savo gyvenimo dalį atidavė vyrui Rolandui ir dviem savo sūnums – Šarūnui ir Žygimantui. Dabar ji pradėjo trečiąjį savo gyvenimo etapą: kiek aplinkybės leidžia, gyvena sau – keliauja po pasaulį, mokosi kalbų, rašo. Nepamiršta, kaip ji sako, kelių iš savo gyvenimo misijų – šviesti Lietuvos visuomenę, skatinti lyčių ir socialinių grupių lygybę, ginti žmogaus teises ir laisves, visada remti švietimą ir kultūrą.
Iš kur tiek jėgų ir energijos? Marija Aušrinė stengiasi rytais eiti mankštintis ir pasivaikščioti į Vingio parką. Ar žiema, ar vasara – aktyvus judėjimas yra viena iš jos geros sveikatos priežasčių.
„Visada derindavau mankštą ir vaikščiojimą. Netikiu, kad tik dieta galima reguliuoti svorį. Manau, kad žmogus turi saikingai valgyti ir daug judėti. Kai atsiranda antsvorio problema, privalu mažinti maisto kiekį. Dietų niekada nesilaikiau ir net nebandžiau“, – prisipažįsta politikė.
Marija Aušrinė atskleidė, kad savo gyvenime vos kelias dienas bandė valyti organizmą vandeniu su citrina. Bet tai buvo tikros kančios. Ji sako: „Ištvėriau tris dienas. Po to nusprendžiau, kad eksperimento tęsti neverta. Įsitikinau, kad tik mankšta, vaikščiojimas, maisto mažinimas padeda reguliuoti svorį.“
Marija Aušrinė pasakoja, kad nevaržo savęs ir valgo viską, ką nori. Iš interneto, įvairios spaudos sužino, kas žmogaus organizmui yra naudinga, kas kenkia. „Stengiuosi įsiklausyti į savo kūną – jei noriu varškės, valgau varškę; jei man stinga vaisių, valgau vaisius. Patariama valgyti penkis kartus per dieną. Valgyti dažniau, bet po mažiau, grįžus iš darbo neprisivalgyti už visą dieną. Taip mėginu gyventi.
Nevalgau žuvies. Man jos nereikia. Mėsą valgau saikingai – du, tris kartus per savaitę. Dažniausiai renkuosi vištieną. Kiaulienos beveik nevalgau. Tačiau tai nereiškia, kad jos nemėgstu. Tiesiog prisiskaičiau informacijos, kad vištiena geriau nei kiauliena. Nėra tokio maisto, kurio aš labai nemėgčiau. Bet jei tenka rinktis patiekalus, žuvies nesirenku“, – sako Marija Aušrinė.
Ji nevalgo riebaus maisto. Jau daug metų nevartoja sviesto. „Man sviesto visai nereikia. Žmogaus organizmas yra puikus gydytojas – pats diktuoja, ko jam stinga. Labai mėgstu juodą duoną. Lietuvoje yra daug rūšių duonos, todėl ją gali valgyti kaip kokį patiekalą.“
Marija Aušrinė maistui nėra išranki. „Nesu maisto fanatikė, ar uoli maisto ruošėja ir dėl maisto negyvenu. Nedarau jokių tragedijų dėl maisto. Man svarbiausia nebūti alkanai, kad nesijausčiau fiziškai silpna, kad galėčiau dirbti. Tai yra mano pagrindinis poreikis“, – tvirtina ji.
Rytais Marija Aušrinė mėgsta valgyti ryžių, grikių košes, varškę su grūdinėmis kultūromis. Po vyro mirties pietų jau neverda. Tiesiog šaldytuve turi pagamintų maisto produktų ar pusfabrikačių. Jai svarbiausia, kad nereikėtų maisto ruošai sugaišti daug laiko. „Niekada nebuvo ir nebus taip, kad parduotuvėje ilgai ieškočiau produktų, juos derinčiau. Vakare stengiuosi vėlai nevalgyti, nes po to būna sunku. Mano vakarienė gali būti sumuštinis, jogurtas arba vaisiai. Dėl vėlyvo valgymo nemėgstu eiti į svečius ar priėmimus – sėdėjimas prie vakarienės stalo man yra kančia. Nešami patiekalai, jų gausa kelia siaubą. Mano organizmas persivalgymo tiesiog nepriima.“
„Beje, mano „tarptautinis“ anūkas Gabrielis iš Puerto Riko išmokė mikrobangų krosnelėje pasigaminti spragėsių. Žiūrėdama televizorių kartais mėgstu amerikietiškai sugriaužti kalną spragėsių.“
Vakarais parėjusi iš Seimo Marija Aušrinė, siekdama išsivaduoti iš psichologinės įtampos, išgeria brendžio, konjako, raudonojo vyno taurę ar net lietuviškos degtinės su spanguolėmis. Tuomet ji tampa žvalesnė. Kartais, kai bloga nuotaika, ji taip pat išgeria taurę stipresnio gėrimo. „Viskas priklauso nuo psichologinės būsenos. Esu nuotaikos žmogus. Jei man liūdna, liūdesį stengiuosi vyti šalin. Kai grįžtu iš Seimo labai pavargusi, prislėgta lėkštumo ir absurdo, būtinai išgeriu. Kartais net Seime išgeriu gurkšnį ar du tam, kad ištverčiau žmonių tuštybę ir kvailumą“, – sako ji.
Marija Aušrinė mėgsta cepelinus, bet juos retai valgo. Kai buvo jauna, savo šeimai, svečiams dažnai juos gamindavo. Anksčiau ir pyragus kepdavo! „Bet pradedu pamiršti receptus. Sovietiniais metais nebūdavo galimybės užsakyti maisto į namus, todėl tekdavo daug ką ruošti pačiai. Dabar yra daug maisto ruošimo įmonių. Nusprendžiau neaukoti savo sveikatos ir laiko, kad pasigaminčiau valgio, nes moters gyvenimas nėra vergavimas maisto gaminimui.
Reikia išmokti savo gyvenimą padaryti lengvesnį. Žinoma, nesmerkiu žmonių, kuriems patinka gaminti maistą. Tai jų pasirinkimas. Nuostabu, kai visa šeima dalyvauja maisto ruošime, kai šalia yra žmogus, kuris padeda virtuvėje, kai šalia yra vaikai, kurie tau pagelbėja. Tačiau šiandien aš nepraleidžiu daug laiko virtuvėje, nes gyvenu kitokį gyvenimą.“
„Jaunystėje, iki vaikams suėjo aštuoniolika, kiekvieną dieną ruošdavau maistą. Tada dar ir eilėse tekdavo stovėti tam, kad gautum varškės, dešrelių ar geresnės mėsos. Man nuo tų laikų išliko atgrasumo jausmas virtuvei, todėl šiandien aš tikrai nebenoriu suktis prie puodų.“
„Auginau du mažus vaikus, dirbau, rašiau savo mokslinius darbus – tuomet aš pervargau. Nebenoriu grįžti prie tos būsenos. Dabar esu laisva, kiek leidžia galimybės, darau ką noriu. Maistui niekada nevergausiu. O kai atvažiuoja marti, anūkės, jas nusivedu į kavinę ar restoraną. Mes einame į ukrainiečių, japonų, indų virtuvės restoranus ir, žinoma, ten, kur yra lietuviškų patiekalų.“
„Man žymiai smagiau pačiai išeiti ir kažkur prasiblaškyti, nei sėdėti namuose ir visiems gaminti valgį. Aišku, viskas susiję su pinigais. Ne kiekvienas sau gali leisti vaikščioti po restoranus. Tačiau šiandien aš galiu tai daryti, tai ir naudojuosi ta galimybe. Pinigai yra tam, kad juos leistum.“
Marijos Aušrinės požiūris į lietuvišką maistą yra labai teigiamas. Anot jos, lietuviškas maistas yra natūralus, sveikas, skanus. „Aš nekertu visokių rūkytų dešrų. Jas tik skanauju. Sūriai, duona, kiti gaminiai – juos reikia vertinti. Lietuviška virtuvė man yra miela, aš ją pripažįstu, esu pripratusi valgyti lietuvišką maistą. Keliaudama visada pasiilgstu lietuviško maisto. Mano sūnūs, kai atvyksta iš užsienio, visada mėgaujasi lietuvišku maistu. Ten maisto produktai kitokie“, – atvirauja pašnekovė.
Saldumynų ji vengia. Kartais suvalgo juodojo šokolado plytelę. Marija Aušrinė teigia, kad ji be kančių paklūsta norui suvalgyti šokolado. „Nemanau, kad tai yra savotiška priklausomybė nuo saldumynų, – šypsosi politikė, - nes bet kada galiu šokolado atsisakyti.“
„Aš vartoju maisto papildus, vitaminus, nes suvokiu, jog ne visada valgau reguliariai, negaunu viso spektro maisto medžiagų, todėl jaučiu, kada man stinga kai kurių vitaminų ar mineralų.“
Marija Aušrinė stengiasi laikytis patarimų, kad reikia išgerti apie 2 l vandens per parą. „Tačiau neseniai perskaičiau, kad reikia gerti tiek, kiek norisi. Geriant per daug brinksta paakiai. Per didelis vandens kiekis sunkina organizmo darbą. Todėl dažniausiai išgeriu apie 1,5 l.“
Seimo narei didžiausias kūno formų reguliuotojas yra veidrodis. Kritiškai save įvertinusi veidrodyje ir pagalvojusi, kad laikas šiek tiek numesti svorio, Marija Aušrinė ima mažiau valgyti ir daugiau mankštintis, intensyviau vaikščioti, kuo rečiau važinėti mašina.
Kartą Marija Aušrinė turėjo svarstykles. Tačiau jų atsisakė. „Jos mane varė iš proto. Išmečiau jas, pagalvojus, kodėl turiu save kankinti, žiūrėdama, kiek sveriu. Geriau žiūrėsiu į veidrodį. Veidrodis visada įspėja, kada ateina laikas keistis. Taip pat ir rūbai rodo, kad metas mažiau valgyti ir daugiau mankštintis. Svarstyklės gali tapti manija.“
Labiausiai jai padeda vaikščiojimas ir plaukiojimas. „Per septynias dienas galiu pakeisti savo kūno linijas tai darydama. Per dieną atostogaudama nueinu 3 km. Atostogaudama niekada neleidžiu visos dienos vienoje vietoje – ilgai nesideginu, neguliu viešbučio kambaryje ar prie baseino. Kaimo sodyboje stengiuosi dirbti visus fizinius darbus. Jau seniai supratau, kad žmogus pats gali reguliuoti savo kūno linijas. Nereikia ypatingų dietų. Reikia daugiau judėti. Judėjimas yra sveikata. Tuo įsitikinau.“
Tačiau Marija Aušrinė ne itin mėgsta plaukioti sporto klubo baseine. Ji sako: „Man nepatinka plaukioti minioje. Tai puikiai nusako ir mano individualų požiūrį į gyvenimą – vertinu stiprius ir talentingus vienišius, kurie nepaklūsta minios diktatui. Man geriau plaukioti vienai kaimo upelyje ar ežere. Turiu galimybę gyventi Egipte. Mėgstu eiti prie jūros labai anksti, kai nėra daug žmonių. Renkuosi baseiną, kai jame taip pat nėra daug žmonių.“
„Prieš kurį laiką Žvėryne lankiau vieną sporto grupę. Nuėjau sužinoti naujų kūno treniravimo būdų. Trenerė mokė mane tempimo pratimų. Tik keturis kartus ten apsilankiau ir nusprendžiau, kad geriau mankštinsiuosi viena. Taip reiškiasi mano kaip vienišės charakteris. Nors pripažinsiu, grupėje sportuojant apie valandą, visapusiškai išjudinant kūną, pastebimi akivaizdūs geros savijautos rezultatai. Dabar išmoktus pratimus taikau savo ryto mankštoje.“
Politikė teigia, kad antsvorio turintys žmonės privalo riboti suvalgomo maisto kiekį. Ji mano, kad tokie žmonės turėtų konsultuotis su gydytojais ir bandyti atkurti grakštesnes kūno formas. Pamiršti persivalgymą. „Pažįstu stambių žmonių, kurie sako, jog valgo nedaug. Tačiau aišku viena – svorio priaugo kažkada daug valgydami. Stambių žmonių organizmas blogiau dirba – pavargsta širdis, kamuoja dusulys, tinsta kojos, atsiranda vis naujų sveikatos problemų. Manau, persivalgymas yra šiuolaikinės visuomenės yda. Kai prisimeni iš bado mirštančius vaikus, besaikis maisto vartojimas atrodo kaip nusikaltimas“, – sako Marija Aušrinė.
„Žinau, kad kartais mamos, močiutės suvalgo tai, kas lieka nuo vaikų, anūkų, vyro vakarienės tam, kad maistas nebūtų išmestas. Tai nėra gerai, nes didėja antsvoris. Žmogus visada turi pasirinkimo laisvę, tačiau ne visada turi valios tą laisvę įgyvendinti. Ir tuomet pasipila kaltinimai – kaltos gyvenimo aplinkybės, darbo sąlygos, šeimos nariai. Tik ne pats asmuo. Tačiau akivaizdu, kad žmogaus išvaizdos priežastys glūdi pačiame žmoguje. Žmogus turi suvokti, kaip formuoti save, kokį maistą ir kiek valgyti. Net ir neturint daug pinigų.“
„Tačiau negalime pamiršti ir genetikos, paveldimumo, kurie gali lemti individo gyvenimą. Mano charakteris ir išvaizda didele dalimi sąlygoti iš tėvų paveldėtų savybių. Tėvas mirė 93 metų. Mamai jau yra 92 metai. Iki šiol ji nepaprastai gražiai atrodė. Tačiau dabar pasiligojo. Kita vertus, negalima viską aiškinti vien genetika. Žmogus privalo puoselėti ir saugoti save ir tai, ką paveldėjo iš tėvų ir protėvių.“
„Taigi persivalgymas žmogui kenkia. Kenkia ir nejudrumas. Daro žalą kenksmingi įpročiai – besaikis alkoholio vartojimas, rūkymas, kurie trumpina žmogaus gyvenimą. Žmogus virsta užvesta mašina – valgo, vartoja alkoholį, valgo dar daugiau. Suranda įvairių savo įpročių pateisinimų. Vis žada keisti gyvenimą, kol suserga. Viso to priežastis - valios stoka. Bet valią galima ugdyti.
Nuo mažens vaikui reikia aiškinti, ką, kiek ir kaip valgyti. Būtina raginti vaiką sportuoti. Taip kuriama valgymo ir sveikos gyvensenos kultūra. Tačiau valgymo ir sveikos gyvensenos pavyzdžiai turėtų būti tėvai, mokytojai, gydytojai. Ar visi jie yra ir gali būti gyvenimo mokytojai? Valia išugdoma, prisiverčiant daryti kažką, kas nepatinka, sunku, nemalonu. Pavyzdžiui, prisiversti daryti mankštą, išeiti pasivaikščioti, tvarkyti butą, atlikti neatliktus darbus. Žmogus yra tingus gyvūnas, todėl valios ugdymo pradžia visada sunki.“
„Sveikas gyvenimo būdas yra vienas iš ilgaamžiškumo garantijų. Tačiau kaip besistengtum, nuo senatvės nepabėgsi, žmogaus organizmo griuvimo procesų nesustabdysi. Todėl vienintelį išsigelbėjimą matau žmogaus mąstyme, dvasingume ir jautrume. Žmogus gražus savo vidine šiluma, vidiniais turtais. Kartais gražus, išpuoselėtas kūnas ir lėkštas mąstymas atstumia.“
Marija Aušrinė domėjosi anoreksija bei bulimija sergančiomis moterimis, kai studijavo feminizmo literatūrą. „Esu skaičiusi mokslinės medžiagos ir realių asmenybių biografijas, kurios atskleidė moterų aklą paklusimą gražios išvaizdos stereotipams. Minėtos ligos – tai ir tradicinės lyčių psichologijos išdava. Moterys ir mergaitės siekia būti gražios, lieknos, badauja tam, kad patiktų vyrams ir kad kuo ilgiau liktų savo profesijos žvaigždės: įspūdingos aktorės ar manekenės. Taigi, net aptariant valgymo įpročius, galima atskleisti visuomenės dirbtinai sukurtas lyčių bendravimo normas ir tam tikrų profesijų dogmas, tradicijas, kurios žaloja sveikatą ir žmogaus gyvenimą.“
„Anoreksija – nevalgumas ir bulimija – rajumas yra sunkios ligos. Jas gydant, svarbi ir psichologo, psichoterapeuto pagalba žmogui. Sergančiam reikia padėti suprasti, kad nebūtina gyventi pagal kitų reikalavimus. Žmogus, visų pirma, turi patikti pats sau. Na, bent priartėti prie psichologinės būsenos, kai priimi save tokį, koks esi. Mąstantis žmogus visada yra savimi nepatenkintas, iš savęs daug reikalauja, kelia sau naujus siekius.“
Šiuolaikinėje visuomenėje vyrauja jaunų žmonių grožio kultas. Per mažai kalbama apie žmogaus vidinį grožį ir gražaus kūno bei dvasios dermę. Apie asmenybių grožį – talentus, profesinę raišką. Juk žmogus labiau prisimenamas dėl jo kūrybiškumo, vidinio pasaulio sudėtingumo, intelekto, o ne vien dėl išvaizdos. Tačiau būna išimčių – nepaprastai gražios, harmoningos išvaizdos žmonių. Jais žavimės. Pavyzdžiui, Marilyn Monroe. Tačiau paminėjus šį vardą, atmintyje iškyla ne vien gražios moters, bet ir asmenybės, aktorės gyvenimo ir vidinio pasaulio tragizmas.“
„Iš tikrųjų gamta sukuria fizinio grožio pavyzdžius. Norėtųsi, kad tokie individai pasižymėtų ir dvasiniu grožiu. Stebiu mergaites, jaunas moteris Lietuvoje ir užsienyje. Kartais mane stebina jų lėkštumas, vidinė nebranda, primityvi kalba. Ir pagalvoju, ar jos skaito knygas, ar lankosi muziejuose, ar supranta, kas yra vidinis žmogaus grožis. Ar žino, kas yra savęs ugdymas, kuris turi tęstis visą gyvenimą.“
„Žmogus gražus savo vidine šviesa. Jis turi saugoti savo fizinį apvalkalą, nes tai yra jo dvasios šventovė. Tačiau žmogų gali netikėtai pakirsti liga net ir tuo atveju, kai jis gyveno laikydamasis visų teisingo gyvenimo taisyklių, sveikai maitinosi, neturėjo žalingų įpročių. Gal liga atskleidžia paveldimumą ar įspėja apie per didelę gyvenimo įtampą, per didelį nuovargį ir nemokėjimą ilsėtis?“
Abu Marijos Aušrinės sūnūs daug laiko skiria sportui. Šarūnas savo sūnų skatina lankyti plaukimo treniruotes. Tris Žygimanto sūnus yra pasižymėję Rytų sporto šakose. Žygimantas sportuoja kartu su savo vaikais, vyksta su visa šeima slidinėti.
„Dabar kai likau viena, turiu daugiau laiko pagalvoti apie save – savo kūną ir dvasią. Mano šeima tai – mane supančios knygos. Grįžtu namo, uždarau duris, ir namai tampa mano dvasios tvirtove. Kartais vienatvėje būna sunku. Pasigendu žmogiškosios šilumos ir supratimo. Tačiau jau supratau, kad šiame gyvenime tikrai nerasiu to, ko norėčiau. Ir vėl mokausi būti viena, nes būti vienai yra geriau, nei būti šalia dvasiškai nepabudusio žmogaus. Lieka įdomios kelionės ir mano, tik mano dvasios laisvė.“
- Su kokia pasaulio įžymybe labiausiai norėtumėte papietauti?
- Baracku Obama. Įdomus, išsilavinęs, protingas ir jautrus žmogus. Gražiai mąsto. Spalvinga asmenybė.
Mitybos ekspertės Vaidos Samsonaitės komentaras
Maisto ruošimas būtina kasdienybės dalis, negalime to laikyti vergavimu. Tai būtina mūsų gerai savijautai. Sveikai su meile namuose paruoštas maistas yra gražios figūros pagrindas.
Marija savo komentare mini, kad dažnai moterys suvalgo tai, kas lieka nuo vaikų, anūkų, vyro vakarienės tam, kad maistas nebūtų išmestas. Šiuo metu visko turime perteklių, todėl nereikia kaupti likučių. Geriau išmesti, nei nešiotis kiekvieną dieną ant šonų vakarienės likučius.
Kodėl negalime būti kaip išrankios katės, kurios bet kokio maisto nevalgo, šiek tiek pasisotinusios palieka puspilnę lėkštę ir pabrukusios uodegas išeina? Jeigu poros likusių kąsnių nesuvalgysime, nuo to neliksime alkani, kaip tik išvengsime persivalgymo.
