Apie tai laidoje diskutuos 17 metų Jungtinėje Karalystėje gyvenęs publicistas ir rašytojas Andrius Užkalnis ir etiketo ir protokolo žinovas Giedrius Drukteinis.
Visas pasaulis ne tik žavėjosi karalienės Elizabeth II II-osios valdymu, bet ir domėjosi asmeniniu jos gyvenimu ar ilgus metus trukusia meile vyrui princui Philipui. Tačiau iš šono neretai galėdavo pasirodyti, jog darbą šaliai už viską aukščiau kėlusiai Elizabeth II-ajai prireikė ir daug kantrybės – kiti šeimos nariai neretai dėl įvairiausių priežasčių atsirasdavo geltonosios spaudos puslapiuose.
Kaip šio vakaro laidoje pastebės A.Užkalnis, kartu su visu likusiu pasauliu mes galime tik spėlioti, kiek iš tiesų šeima dėl įvairiausių tokių įvykių konfliktuodavo viduje. Karališkoji šeima pasižymėdavo diskretiškumu, todėl viskas, ką apie juos žinome, yra tik tiek, kiek skelbiama oficialiuose pranešimuose, ir tai, ką pamatome per TV ekranus. „Tai yra viskas, ką mes matome. Dar kartą pabrėšiu – visa kita yra spekuliacijos“, – pabrėžė publicistas.
Būtent todėl, anot laidos pašnekovų, net ir garsusis princo Harry ir Meghan Markle interviu su Oprah Winfrey neturėjo nieko nustebinti. Karalienės – taip pat.
„Reikia prisiminti tokį dalyką, kad per daugiau nei 70 savo karaliavimo metų, ši karalienė tapo transformacijos karaliene. Nuo 1952 m., kai atėjo į sostą, šalies gyvenime keitėsi šimtai dalykų. Ji būtų buvusi labai naivi – o tokia nebuvo – jei būtų įsivaizdavusi, kad visas pasaulis keičiasi, o šeimoje niekas nesikeis ir viskas bus taip, kaip parašyta knygoje“, – pastebės A.Užkalnis.
Jam pritars ir G.Drukteinis – tai, ką žiniasklaida vadindavo „skandalu“, dažniausiai tebūdavo tam tikrų procesų dalis arba pačios spaudos išpūstos detalės dėl stipresnio įspūdžio.
„O tai, kad dabartinis karalius Charlesas III mėgdavo pilotuoti lėktuvą ir yra sudaužęs tokį, kuris priklauso mokesčių mokėtojams, tikrai pavadinčiau skandalu. Grynas nuostolis – 110 tūkst. svarų sterlingų“, – atkreips dėmesį etiketo žinovas.
Pastarasis laidoje akcentuos, kad per tiek metų karališkoji šeima itin evoliucionavo, o tą įrodo net ir šiandien viso pasaulio stebimos karališkosios laidotuvės.
„Skirtingai nuo karalienės Viktorijos, kuri buvo palaidota su labai daug juvelyrikos – žiedais ant kiekvieno piršto, vėriniais ir apyrankėmis – karalienė Elizabeth II laidojama su labai kukliais aksesuarais. Tik vedybiniu žiedu ir perlų auskarais – atkreipkite dėmesį, kad ji bene kiekvieną savo gyvenimo dieną nešiojo tuos pačius auskarus, kuriuos gavo iš senelės, karalienės Marijos. Tai – vienintelės brangenybės, kurios kartu su ja keliaus į kapą“, – pastebės G.Drukteinis.
Tiesa, pokyčiai pastebimi ir kitur – tą atskleidžia vienas skandalingiausių įvykių, kuris per pastaruosius metus sukrėtė karališkąją šeimą. Tai – princui Andrew mesti kaltinimai dėl seksualinio išnaudojimo. Kaip įprasta, šeima apie tai neatviravo ir pasirinko kitokį kelią. Pastarasis įrodė, jog karalienės ir kitų karališkosios šeimos narių pareigos neretai primindavo tokias pat, kokias šiais laikais turi didžiulių korporacijų vadovai.
„Princas Andrew šio skandalo metu padarė daug klaidų ir kaip komunikatorius pasirodė labai prastas, neprotingas ir neįžvalgus žmogus. Bet kompensacijos sumokėjimas, kaip ir absoliučioje daugumoje korporacinių skandalų Vakarų pasaulyje, yra kompromiso ieškojimas, bet, jokiu būdu, ne kaltės pripažinimas. Ramybė yra brangesnė negu ilgalaikis klampus teismo procesas“, – bus įsitikinęs etiketo žinovas.
Tačiau ar tokie ir panašūs įvykiai nepriversdavo britų svarstyti, ar verta tokią karališkąją šeimą išlaikyti iš savų, mokesčių mokėtojų pinigų?
Ne vienerius metus ir pats svetur gyvenęs A.Užkalnis pripažins, kad britai gana dažnai yra linkę kalbėti apie savo biudžeto išlaidas ir jų tikslingumą. Tačiau karališkosios šeimos išlaikymo tema vis dėlto nėra ta, kuri juos neramintų: „Jei tai anglams būtų labai skaudus dalykas, dėl ko jie nemiegotų naktimis, tikrai atsirastų ne viena politinė partija, kuri su tokia vėliava eitų į rinkimus. Bet per daug dešimtmečių mes nematėme nė vienos rimtos politinės jėgos, kuri tą sakytų. Kodėl? Nes tai nėra taip skausmingai rūpimas klausimas. Tai tiesiog yra klausimas, kurį žurnalistai mėgsta iškelti“.
