Iki šiol šią veiklą vykdę Odontologų rūmai vis dar lieka nesupratę, kodėl yra priimamas toks sprendimas ir žada kelti valstybei teisinį ieškinį.
Šį ketvirtadienį, „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Skyrybos“ susirinks odontologų, teisininkų ir Seimo narių atstovai itin aktualiai diskusijai – kas nutiks panaikinus 15 metų gyvuojančius ir efektyviai veikiančius Lietuvos Respublikos odontologų rūmus.
Chaosas, tvyrantis medikų bendruomenėje, sklando jau ne vieną mėnesį, o ypač kuomet antradienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) inicijavo įstatymo pakeitimus, jog tiek metų galiojanti tvarka yra negalima dėl reglamentavimo stygiaus.
Likusiems medikams licencijas išduoda Valstybinė akreditavimo tarnyba, o iki šiol vykdytas, anot SAM, išskirtinumas odontologų bendruomenei nėra pagrįstas ir pažeidžia vienodų veiklos sąlygų teises.
Lietuvos Respublikos odontologų rūmai – tai organizacija, kuri vienija odontologus, dantų technikus, asistentus, burnos higienistus ir visus kitus burnos priežiūros specialistus.
Ši organizacija, valstybės leidimu, jau 15 metų užsiima savivalda: išdavinėja licencijas, atlieka patikrinimus, užtikrina kokybę, nagrinėja pacientų skundus, dalyvauja teisėkūroje, vykdo projektus skatinančius švietimą burnos priežiūros tema.
„Tai yra profesinė savivalda, kuriai valstybė atiduoda licencijavimą, kokybė priežiūrą ir galutinio vartotojo dalinę apsaugą.
Valstybė vis tiek reguliuoja ir prižiūri pati, bet tai yra organizacija, kuri geriausiai žino, kas yra kokybė konkrečiam sektoriui – jog odontologą patikrintų tik aukštesnio lygio kitas odontologas“, – laidoje „Skyrybos“ pasakojo Lietuvos Odontologų rūmų teisės patarėjas, medicinos teisės ekspertas, advokatų kontoros „Drakšas, Mekionis ir partneriai“ Gyvybės mokslų praktikos vadovas Andrėjus Rudanovas.
Pasak A.Rudanovo, Lietuvos odontologų rūmai yra visos Europos pavyzdys, teigiamai vertinama ir Europos odontologijos tarybos.
Ši organizacija vykdo ir didelę švietėjišką veiklą, ruošdama profilaktikos programas, leisdama literatūrinius leidinius, rengdama įvairius projektus mokyklose, darželiuose ir skleisdama informaciją apie burnos higieną plačiajai visuomenei.
Tačiau vien Odontologų rūmų veiklos neužtenka ir iškyla svarbus SAM įsitraukimo ir iniciatyvos poreikis.
„Vertinant didžiuosius miestus, dantų kokybė ir burnos higienos būklė yra ženkliai geresnė, nei buvo prieš 20 metų. Šiuose miestuose žmonės yra labiau išsilavinę ir jie daugiau dėmesio skiria savo ir savo vaikų burnos sveikatai, tačiau jeigu kalbėtume apie žmones iš provincijos – ten yra didelė bėda, nes žinių apie tai trūksta.
Tačiau visos profilaktikos programos yra ruošiamos Odontologų rūmų sąskaita ir valstybė nedalyvauja, neprisideda finansiškai prie šitų programų ruošimo. Odontologų rūmus išlaiko pati bendruomenė“, – laidos diskusijoje teigė Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė, gydytoja odontologė Auristida Gerliakienė.
Odontologų rūmų veikla – efektyvi ir sėkmingai veikianti jau 15 metų, tačiau Seime, pradėjus svarstyti ateinančių metų biudžetą, užvirė diskusija apie šios organizacijos skaidrumą.
Rūmai yra kaltinami neskaidriu darbu, mažu odontologinių paslaugų prieinamumu, didelėmis kainomis, pacientų skundais ir išskirtinimu kitų medikų atžvilgiu.
„Aš, kaip 15 metų dirbantis praktikas, turėčiau atvirkščiai pasakyti, kad tai yra be galo skaidri organizacija: viskas yra skaitmenizuota, o vertinant ir nagrinėjant pacientų skundus visuomet dalyvauja komisija, sudaryta iš skirtingų specialybių atstovų“, – diskusijoje pasakojo gydytojas periodontologas med. m. dr. Algirdas Puišys.
Pasak SAM, Odontologų rūmų uždarymas ir licencijavimo funkcijų perleidimas Valstybinei akreditavimo tarnybai padidins proceso skaidrumą, įneš socialinio teisingumo bei pagerins pačios paslaugos kokybę.
Visgi į šiuos teiginius skeptiškai žiūri ir Seime šiam įstatymo pataisymui prieštaraujanti opozicija.
„Aš palaikau tai, jog savivalda turi stiprėti, jinai gerai veikia, nesugedo ir jos nereikia taisyti. Man yra labai keista, kodėl šis klausimas į paviršių iškilo tik dabar, kai mes diskutuojame apie valstybės biudžetą ir matome, kiek daug dalykų yra neišspręstų toje pačioje sveikatos sistemoje: mes matome nekylančius medikų atlyginimus, paslaugų prieinamumo klausimus.
O dabar kaip tik norima grąžinti valstybei funkciją, kuri tik papildomai kainuos valstybei ir dar neaišku ar bus užtikrinamas kokybiškas licencijavimas, ar valstybei užteks kompetencijos, lėšų, kitų dalykų, kurie dabar, veikiant Odontologų rūmams, yra užtikrinami, – laidoje diskutavo Seimo TS-LKD frakcijos narė Monika Navickienė.
Pasak laidoje susirinkusių diskusijos dalyvių, nutraukus Odontologijos rūmų veiklą, pasekmės atsilieps tiek paslaugos tiekėjams, tiek jos gavėjams.
Remiantis europiniais reguliavimais, pacientui turi būti taikomas šiuolaikiškiausios gydymo priemonės ir būdai, naujausia įranga, geriausi specialistai, aukščiausios kompetencijos paslauga – kas įtakoja brangesnės įrangos ir medžiagų pirkimą bei papildomus gydytojų mokymus.
„Kiekvienam gydytojui privaloma per 5-erius metus surinkti mažiausiai 120 valandų papildomo mokymosi, o odontologų rūmai užtikrina reglamentuotus ir recenzuotus mokymus.
Kur nėra to – mokymų temos dažnai būna palankios vienai ar kitai pusei, farmacinėms įmonėms.
Į tokius mokymus dažnai medikai ateina tik susirinkti sertifikatų, visai nesilankę seminaruose ar paskaitose“, – teigė A.Puišys.
Anot A.Rudanovo, SAM inicijuotas sprendimas Odontologijos rūmų likimui spręsti smarkiai atsilieptų ir tiesioginiam paslaugos vartotojui – pacientui.
Jis neabejoja, jog odontologinių paslaugų kainos neišvengiamai kils, jeigu rūmai bus priversti nutraukti savo veiklą.
„Šiai dienai gydytojo odontologo, kuris yra rūmų narys ir aktyviai dalyvauja rūmų rengiamuose mokymuose, kvalifikacijos kėlimo valandos kaina jam, kaip klausančiajam, kainuoja apie 3 eur.
Jeigu tai būtų rinkos kaina, kaip yra kitur, tos valandos kaina išaugtų iki 10-12 eur. Todėl jeigu gydymo įstaiga turi 10 odontologų, už kurių mokymų kainą reikia sumokėti, augant jai – auga ir paslaugos kaina.
Vadinasi panaikinus rūmus ir paleidus tai į viešą erdvę, tas pacientui atsilieps tik dar brangstančia paslaugos kaina“, – teigė A.Rudanovas.
Kaip toks valdžios sprendimas paveiks galutinį vartotoją, ar valstybė sugebės užtikrinti aukščiausios kokybės odontologinę paslaugą Lietuvoje ir ką apie tai mano medikų bendruomenė bei patys odontologai – jau šį ketvirtadienį, 21 val. „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Skyrybos“.
