Rytinėje Žinių radijo laidoje politikės buvo klausiama, ar šalyje pakanka demokratijos, ar galėtų būti jos daugiau, ar ji galėtų būti kokybiškesnė.
Seimo pirmininkė už demokratinę valstybę padėkojo signatarams ir visiems, kurie už ją kovojo. L.Graužinienė džiaugėsi, kad šiais laikais galima laisvai ir nebaudžiamai reikšti nuomonę.
Tačiau staiga Seimo pirmininkė pareiškė, jog labai pasigenda pozityvios informacijos ir kaip vieną iš negatyvių informacijos šaltinių įvardino per LNK transliuojamą socialinę laidą „24 valandos“.
„Pavyzdžiui, laidoje „24 valandos“ parodomas pats blogiausias mūsų gyventojų sluoksnis, kuris turi daug problemų. Bet iš tiesų ne visi yra tokie. O kai visada yra rodoma neigiama pusė, susiformuoja nuomonė, kad aplink mus yra vien tik blogis“, – Žinių radijo laidoje kalbėjo Seimo pirmininkė.
Pasiklausius L.Graužinienės susidarė įspūdis, kad jei tamsi Lietuvos realybė būtų kosmetiškai užtušuota rožinėmis spalvomis, visiems būtų gyventi geriau ir sočiau, netgi atsivertų durys užsienio investuotojams.
Seimo pirmininkė pasiūlė pozityvumo lietuviams pasimokyti iš estų.
„Reikia imti pavyzdį iš estų. Jie visada daugiau pasakys apie vieną ar kitą įvykį gero, negu iš tiesų įvyko. Jie moka daug daugiau pasigirti negu padaro. Jie formuoja pozityvią nuomonę ir žmonių, ir aplinkos,ir, pagaliau, investicinės aplinkos. Taigi, vieni kitus smerkdami nelabai būnant už ką, pateikdami negatyvią informaciją, visi, tame tarpe ir politikai, tiesiog suformuojame tą aplinką, todėl žmonės blogai jaučiasi. Todėl visiems reikia pasitempti“, – kokybiškos demokratijos receptu dalinosi L.Graužinienė (kalba netaisyta).
Kadangi Seimo pirmininkė kaip vieną iš negatyvumo šalininkų įvardino „24 valandas“, nutarėme pakalbinti laidos prodiuserį Laimoną Kirkutį.
– Ką manote apie tai, jog Seimo pirmininkė apkaltino laidos „24 valandos“ kūrėjus, kad šie piešia per daug negatyvų Lietuvos veidą, rodo neigiamus reportažus?
– Mes darome labai daug gerų darbų. Mes negalime nerodyti negerovių ar problemų.
Seimo pirmininkė kalba, kad neigiami reportažai atitolins investicijas, tačiau nemanau, kad šią laidą žiūri užsieniečiai. O jei estai skatina gerą aplinką ir investicijas, tai tas visiškai nesusiję su televizijos laidomis.
Manau, bėgti nuo esamos realybės būtų kvaila.
O valdžia kuo toliau, tuo labiau atitrūksta nuo paprastų žmonių, nesupranta jų „mažų“ problemų.
„24 valandose“ yra ir pozityvių pasakojimų, ir gerumo akcijų. Nėra taip, kad mūsų laida skleidžia tik blogį ir rodo žemiausio sluoksnio asmenis.
Žmonės kreipiasi į „24 valandas“ ne todėl, kad nori pasirodyti per televiziją, bet todėl, kad negali prisibelsti į tam tikras teisines ar valstybines institucijas, taip pat ir į Seimą. Jeigu jie patys rastų pagalbą ir išeitį, į televiziją nesikreiptų.
Jeigu nebūtų skambučių su pagalbos prašymais, mes tos laidos nedarytume, nes neturėtume iš ko daryti. Mes istorijų nekuriame. Kiekvieną dieną sulaukiame nuo dvidešimt iki trisdešimt skambučių.
Žinoma, yra įvairių situacijų, kur ir mes esame bejėgiai, pavyzdžiui, kai tenka susidurti su įvairiais, ilgalaikiais teisminiais procesais.
Tačiau neretai tenka spręsti paprastas buitines problemas, kur užtenka žmones nuraminti, sutaikyti ar nuvažiuoti su filmavimo kamera į policiją, kitas valstybines įstaigas. Paprastiems žmonėms nėra lengva pasiekti valdininkus, o filmavimo kamera padeda atverti duris.
Kai žmonės mums paskambina, visą laiką klausiame, ar jie jau bandė kreiptis į reikalingas institucijas. Dažniausiai žmonės sako, kad viską išbandė ir kad televizija jiems liko paskutinė viltis.
„24 valandose“ dirba trys žurnalistai, jie beveik kiekvieną dieną važiuoja su filmavimo grupe rengti reportažų. Būna, kad dėl vieno reportažo žurnalistas į tą pačią vietą važiuoja po kelis kartus.
Per sezoną parodoma maždaug 230 laidų. Pagalbos į mus kreipiasi tiek didmiesčių, tiek mažų miestelių žmonės.
– Ko reikia, kad netektų kaip pataria L.Graužinienė kažko neviešinti, tačiau tokių neparadinių istorijų sumažėtų?
– Reikalinga skatinti švietimą, informacijos prieinamumą. Ir jei žmonės kreipiasi, pavyzdžiui, į Seimo narius, šie turėtų aiškiai ir žmoniškai paaiškinti ką daryti, kur kreiptis. Dabar labai išvešėjęs abejingumas, per daug ryški takoskyra tarp socialinių sluoksnių.
– Kas, jūsų manymu, yra demokratija?
– Demokratija yra labai susijusi su objektyvumu. Tik turime būti gerai informuoti ir išsilavinę, kad atskirtume kas yra blogai ir kas yra gerai.
