Anksčiau nesportavusiems, 30-metį perkopusiems dviratininkams patariama stengtis palaikyti 120 širdies dūžių per minutę režimą.
Įsigijusieji pulsometrą gali atlikti paprastą eksperimentą – per minutę nueiti 120 žingsnių ir paskaičiuoti pulsą. Jeigu jis viršija 120 širdies dūžių per minutę, krūvį būtina mažinti.
Legendinis dviratininkas patarė mažiausiai tris mėnesius važinėti palaikant saugų 120 širdies dūžių per minutę režimą, o paskui jį galima šiek tiek padidinti iki 125, o įkalnėse iki 130 – 140.
„Prieš tokias treniruotas ir praėjus pusmečiui rekomenduočiau nueiti pas kardiologą.
Elektrokardiograma parodys, kokia jūsų būklė, kokius pratimus rekomenduojama daryti“, – perspėjo buvęs garsus dviratininkas Gintautas Umaras.
Kiekvienas sveikatos specialistas pasakytų, jog bėgioti galima pradėti tik tada, kai svoris jau šiek tiek sureguliuotas.
Kai bėga antsvorį turintis žmogus, jo sąnariams tenka didžiulis krūvis, ypač jeigu bėgama kieta danga, pavyzdžiui, asfaltu. Todėl dviratis – bene tinkamiausia priemonė kalorijoms deginti, nes kelių sąnariai nėra taip apkraunami.
Bet klysta manantieji, jog, per dieną sušveitę tris porcijas cepelinų, vakarienei – pusę torto, kitą rytą perlėkę dviračiu per vietinį parką atsikratys kalorijų.
„Neverta tikėtis, kad, per dieną pavažinėjus po valandą, kasdien pavyks atsikratyti po vieną kilogramą. Taip nėra ir nebus, žmogaus organizmas veikia pagal savo dėsnius.
Riebiai ir saldžiai valgantiems lietuviams reikėtų pradžiai pareguliuoti maisto kiekį, tiesiog jį sumažinti“, – sakė G.Umaras.
V. Konovalovas pradedančiam sportuoti žmogui vis tik siūlo iš pradžių pasitarti su specialistu, kuris atsižvelgęs į žmogaus tikslą, amžių, svorį, kraujo sistemos būklę sudarys atitinkamą programą.
Laikantis tų rekomendacijų galima labai greitai pagerinti savijautą.
Važiuojant dviračiu stiprėja pečių juosta, rankos, nugara, kojos. Gal kiek mažiau dirba pilvo presas. Tada norint, kad raumenynas vystytųsi harmoningai, reikia pratimus daryti specialiai pilvo presui.
Pradinukams pirmiausia reikėtų ramiai pravažiuoti 5-10 km atstumą, kad paminų mynimo dažnis būtų ne mažesnis nei 70 kartų per minutę, o pulsas – ne aukštesnis nei 130 dūžių per minutę. Jei žmogus nepavargo, gali ir didesnę distanciją nuvažiuoti.
Jei savijauta gera, kitą dieną reikia bandyti nuvažiuoti 15 km. Tada pravartu padaryti poilsio dieną. O kitą dieną vėl pakartoti 15 km distanciją. Tada pridėti dar 5 km ir vėl padaryti poilsio dieną.
Jei pradėjo nuo 10 km, tai po kelių savaičių jau bus ir 40 km. Svarbu, kad pulsas nekiltų daugiau nei 130 dūžių per minutę, o paminų mynimas būtų ne mažesnis nei 70 kartų per per minutę. Taip treniruotis reikėtų po kartus per savaitę.
Kiekvienas žmogus jaučia, kiek jis yra pajėgus, svarbiausia nepasiduoti pagundai didinti spartos.
Jokiu būdu nereikia vytis kitų dviratininkų, jei jie važiuoja greičiau. Reikia įsivaizduoti, kad važiuojate kaip turistas, stebėti, kaip keičiasi aplinka, pulsas – ne didesnis nei 130 dūžių per minutę, oro turi užtekti kvėpuojant per nosį.
Jei žmogus nori numesti svorio, tai važiuojant į treniruotę pavalgyti reikėtų ne vėliau nei prieš 3 val.
Per treniruotes reikia gerti daug skysčių, ypač vasarą. Po treniruotės taip pat nereikia skubėti prisivalgyti. Geriau atsigerti sportinio gėrimo, papildyto mineralais. Po treniruotės praėjus dvejoms valandoms galima saikingai pavalgyti.
Jei tokio režimo laikysis, svoris tikrai kris. Svarbu su maistu neviršyti to kalorijų kiekio, kurį sunaudojai per treniruotę.
Jei nesiruošiate lenktyniauti plente, V.Konovalovas pataria įsigyti kalnų dviratį, kuriame galėtumėte perjunginėti pavaras.
Juo galima važinėti ir miško takais, o tai žymiai maloniau nei minti plentu.
