„Požeminė infrastruktūra, kuri sugeria vandenį ir jį nutekina į Neries upę, buvo statyta prieš 50–60 metų. Sovietiniais laikais nebuvo nei tokios sparčios urbanizacijos, nei tiek daug naujų objektų ir todėl tais laikais nebūdavo tokių didelių problemų“, – pasakojo UAB „Grinda“ Inovacijų ir projektų vystymo departamento vadovas Tadas Autukas.
Įmonės specialistai pastebi ir tai, kad dėl besikeičiančio klimato, kiekvienais metais iškrenta vis daugiau kritulių. Liūtys tampa stipresnės, per tam tikrą laikotarpį iškrenta žymiai daugiau kritulių nei anksčiau. Todėl mieste susidaro nevaldomi vandens srautai, o požeminiai vamzdynai nebepajėgia sugerti tiek vandens, tad viskas lieka gatvėse.
Išsprendė didžiausias problemas
„Buvo iki skausmo žinomos tam tikros vietos, kurios keldavo rūpesčių ir vilniečiams, ir pačiai įmonei“, – vykdyto projekto „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“ pradžią prisiminė T.Autukas. Mat gatvės dėl lietaus užtvindamos bent keletą kartų per metus, o suvaldyti vandens srautus būdavo tikras iššūkis.
Vilniaus gatves prižiūrinčios įmonės atstovas teigė pastebėjęs, kad nuo 2016 metų dėl liūčių sukeltų nepatogų žmonės vis dažniau pranešdavo specialistams, problemomis dalijosi ir socialiniuose tinkluose.
Kadangi „Grinda“ Vilniuje yra atsakinga už visus, 1500 km besitęsiančius paviršinių nuotekų tinklus, dar 2016 m. buvo nuspręsta teikti paraišką Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų vykdomam konkursui, numatant problematiškiausias sostinės vietas, kuriose didžiausios problemos dėl liūčių.
Daugiausia dėmesio dėl užtvindymo rizikos buvo skirta sostinės „skauduliams“. Pavyzdžiui, skirtas didžiausias dėmesys T. Narbuto–Saltoniškių gatvėms, Geležinio Vilko gatvės ir Šeškinės mikrorajonui, Verkių gatvės ir Kareivių gatvės sankryžai, Savanorių prospektui ir Giraitės gatvei, Vilkpėdės gatvei ir Pedagoginiam žiedui bei Karoliniškių lietaus nuotekų valymo įrenginių rekonstrukcijai.
T.Autukas, prie šio projekto dirbęs nuo pat pradžios iki pat pabaigos, minėjo, kad už skirtus pinigus buvo pastatyta 10 nuotekų valymo įrenginių, nutiesta 10,8 kilometro magistralinių tinkų, o infrastruktūra atnaujinta ir pastatyta net 2500 ha ploto kietų dangų Vilniuje.
„Tai yra beveik 25 proc. viso Vilniaus miesto ploto, tai už tuos pinigus pavyko sutvarkyti seniai neliestą sovietinę infrastruktūrą ketvirtadaliui miesto: ir padidinti pralaidumą, ir išvalyti nuotekas pagal normatyvinius reikalavimus.
Taigi dabar visos nuotekos, kurios patenka į Neries upę, yra išvalomos pagal normatyvus“, – portalui lrytas.lt sakė jis.
Nedrįso išbandyti naujas technologijas
„Grinda“ įsigijo ir papildomos laboratorinės įrangos, su kuria bus užtikrinama nuotekų ištyrimo kokybė. Maža to, įmonė jau turi ir drenažinį automobilį, kuris skirtas valymo įrenginiams prižiūrėti.
ES struktūrinių fondų, Vilniaus miesto savivaldybės ir „Grinda“ lėšomis finansuojamas projektas, vykdytas 2016–2023 metais, atsiėjo apie 47 mln. eurų. 85 proc. projekto išlaidų padengė ES Struktūriniai fondai, 15 proc. – savivaldybė.
„Kadangi pirmą kartą Lietuvoje buvo naudota nauja technologija, požeminis gręžimas, kur magistraliniai vamzdynai po žeme gręžiami automatizuotomis mašinomis, rangovai neišdrįsdavo dalyvauti konkurse už atitinkamas kainas, todėl viešuosiuose konkursuose buvo siūlomos didesnės kainos“, – prisiminė pašnekovas.
O didesnės darbų kainos siūlomos vien dėl to, kad dar niekas Lietuvoje tuo metu nežinojo, kaip galima atlikti darbus po žemes, neiškasus gatvės.
„Mes ėmėmės iniciatyvos ir T.Narbuto gatvėje „Grinda“ tapo generaliniu rangovu. Technologiją atsivežėme iš kaimyninės Lenkijos, matėme, kad partneriai dirbo ir Estijoje, Taline.
Ledus pralaužėme su užsienio patirtimi ir tada, kai buvo skelbiami kiti projektai, rangovai dalyvavo jau drąsiau. Jau gaudavome geresnes kainas, todėl tai leido sutaupyti ir įtilpti į biudžetą“, – kalbėjo T.Autukas.
Buvo labai sudėtinga viską suplanuoti tai, kad užtektų pinigų. Projektų kainos, be jokių techninių sprendimų, nuo 2016 m. iki 2023 m., ypač pasikeitė. Teko patirti, ką reiškia koronaviruso pandemijos ir Rusijos sukelto karo Ukrainoje pasekmės. Žaliavų kainos padidėjo, be to, padidėjo ir atlyginimai darbuotojams.
Atstovas pridūrė, kad šio projekto metu taip pat pastatytos akumuliacinės talpos Šeškinės ir Karoliniškių mikrorajonuose. Šiose vietose projekto rezultatas ypatingas dėl estetinės funkcijos.
„Rekomendacija buvo ne tik tvarkyti požeminę infrastruktūrą, bet ir ją pritaikyti visuomenei bei integruoti į landšaftą. Tam buvo panaudoti mažosios infrastruktūros elementai, įrengtos multifunkcinės erdvės“, – tęsė pašnekovas.
Kaip architektai patarė, taip ir buvo padaryta – gyventojai dėl šių sprendimų jau gali naudotis ir vaikų žaidimų aikštelėmis, ir laiką leisti apžvalgos aikštelėje, ir pasivaikščioti aplink.
Problemų lyg nebūta?
Tačiau iš gyventojų gauti gerų žodžių ar pagyrų – ne taip lengva. Pastebima, kad gyventojai miesto problemas greitai pamiršta. Pavyzdžiui, jei prieš keletą metų buvo šmaikštaujama, kad T.Narbuto gatvės dauboje per liūtis vietiniai gali plaukioti su irklentėmis, dabar, kai problemos jau nebeliko, niekas nė neprisimena buvusių bėdų.
„Gyventojams susidaro įspūdis, kad nė nebuvo tokios problemos. Bet kadangi tokia problema būdavo iki 2020 metų ir į metus po 3–4 kartu. Tačiau skaudulys dingo ir atrodo, kad nieko ten niekada ir nebuvo“, – teigė jis.
Kadangi gyventojų lūkestis mieste nesusidurti su problemomis, „Grinda“ turi užduotį – padaryti taip, kad gyventojai nepastebėtų, kad reikia įmonės pagalbos. Jei pagalbos neprireikia, vadinasi, darbas atliekamas gerai.
Vis tik tokius didelius projektus labiausiai vertina visuomeninės organizacijos.
Už šio projekto įgyvendinimą įmonė sulaukė ne tik pripažinimo tarptautiniu mastu, bet taip pat iniciatyva pastebėta ir Lietuvoje.
Konkurse „Europos burės 2021“ nominacija „Už darnios aplinkos kūrimą“ atiteko projektui „Paviršinių nuotekų sistemų tvarkymas Vilniaus mieste“.
Kaip minėjo apdovanojimą gavusios įmonės atstovas, tokie įvertinimai reikšmingi ne tik pačiai bendrovei, bet ir komandai, dirbusiai su šiuo projektu.
„Su šiuo projektu dirbo didelė komanda ir įvairių sričių specialistai. Kai projektas įvertinamas tokių rimtų organizacijų ir savo sričių profesionalų, tai – didelis postūmis visiems žmonėms“, – kalbėjo jis.
Pašnekovas pridūrė ir tai, kad apdovanojimai skatina ir toliau tikėti savo idėjomis, nebijoti eksperimentuoti ir investuoti į ilgalaikius projektus.
Nors gan ambicingas projektas jau įgyvendintas, norima, kad iš Europos Sąjungos būtų daugiau dėmesio skiriama paviršinių nuotekų sistemų tvarkymui.
„Nors šiai dienai užgesinome didžiausius gaisrus ir skaudžiausias vietas, didžiuosiuose miestuose problema, keičiantis klimatui, aštrės“, – patikino T.Autukas.
Finansų ministerija šiemet taip pat inicijuoja „Europos burių 2023“ rinkimus, kuriuose kviečiama dalyvauti.
Registruotis projekte „Europos burės 2023“ galite čia: https://projektas.lrytas.lt/europos-bures-2023/
