Kai pamatė, kito nebenorėjo
Loreta su vyru Donatu čia, gamtos apsupty, kurtis pradėjo dar 2006-aisiais, kai Salake, ant ežero kranto, įsigijo sklypą.
„Bet ilgai užsidirbinėjome sodybai: dirbome kitoje valstybėje, o gautus pinigus investavome čia, Zarasų krašte – tai mums leido neimti paskolų. Sklypą pirkome per agentūrą – jis buvo pirmasis, kurį apžiūrėjome: po to mums jau niekas netiko“, – prisiminė Loreta.
Įsigiję žemės jiedu išvažiavo dirbti į Norvegiją: užsidirbę vasarą grįždavo į Salaką – visi pastatai sodyboje pastatyti Loretos ir jos vyro rankomis padedant kaimynui.
Ir JAV gamino ledus
Pačių rankomis įrengtas ir nedidukas ledų cechas Salake. Kai vyksta gamyba, į jį niekas neužeina. „Aš čia džiazuoju. Čia daug moteriškos energijos, visada skamba muzika – klausydavausi Lietuvos radijo, bet pradėjo nebegaudyti bangų, todėl dabar klausau tą, ką pagauna“, – juokiasi po savo valdas vedžiodama Loreta.
Prieš Norvegiją Loreta dirbo JAV, kur studentaudama sukosi šeimyninio ūkio ledų fabrikėlyje. Todėl suvokimą apie ledų gamybą turėjo, tik, sako, dar labai daug ko teko išmokti, nes skiriasi amerikietiškų ledų technologija.
Vis dėlto atsikėlusi į Zarasus į ledų gaminimą pasinėrė ne išsyk.
„Iš pradžių galvojome, kad plėsimės augindami braškes, bet kai pamatėme, koks tai sunkus ir nedėkingas darbas, persigalvojome. Dabar uogų auginame tiek, kiek reikia perdirbimui. Todėl gegužės ir birželio mėnesį mano gaminamų ledų pasirinkime atsiranda braškės. Gerai ir tai, kad perdirbimo grandinę pastūmėjus kiek toliau, nereikia hektaro braškių, kad išgyventum: užtenka poros tūkstančių daigų ir priskinti 200–300 kg braškių“, – kalbėjo L.Abramavičienė.
Ši mintis – dalį auginamų uogų perdirbti ir iš jų gaminti ledus – 2020 m. leido Abramavičiams žengti kitą žingsnį: pasirašyti trišalę sutartį su vietos veiklos grupe bei Nacionaline mokėjimų agentūra ir gauti įrangą ledų gamybai.
Loreta pasirinko desertą gaminti pagal itališką technologiją. „Nuo mums įprastų plombyro ir grietinėlės ledų jie skiriasi tuo, kad yra kiek liesesni, nes čia pagrindinis ingredientas – pienas. Yra ir grietinėlės, bet ne tiek daug, kiek esame įpratę. Be to, tai nėra braškių skonio ledai. Tai – braškių ledai, kuriuose – braškių tyrė“, – aiškino pašnekovė.
Braškės, sako Loreta – vyro reikalas, o ji gaminanti „Skonus“ ledus. Kol kas sukasi viena, tačiau, kadangi šiemet išsiplėtė apimtys, pagalbos tikrai reikės – naudosis galimybe įdarbinti moksleivius. Juo labiau, kad norinčių užsidirbti, anot pašnekovės, daug.
Rijo kaip smakai
„Skonus“ asortimente – 14 rūšių ledai: šaltalankių, pistacijų, tiramisu, ledai su pasiflora, su gira ir juoda duona, su baltu vynu ir pasiflora, burbono vanile, šokoladiniai su čili, su čiobreliais ir sezamo sėklomis…
Paklausiausi – vaniliniai su oreo sausainiais. „Tai – vaikų ledai, – šypsosi Loreta. – O šių metų naujiena – šokolado ir čili bei braškių ir grietinėlės. Jie labai primena su pienu trintas braškes. Dar laukia citrinų, kvapiojo mandarino ledai. Liepą visada sugrįžta mūsų populiariausieji – mėlynių ir maskarponės. Šitus ledus aš ir pati valgau, nors kitokius jau nustojau“.
Dėl ledų nebealpsta ir L.Abramavičienės vaikai, nors jie bet kada sugalvoję gali ateiti pasmaguriauti. „Pirmaisiais metais kaip smakai rijo mango ledus, po to atsibodo“, – kalba moteris.
Vaikus ir visą šeimyną Loreta sukviečia ragauti naujų ledų. Prieš leidžiant į gamybą pabandymui naujienų įdeda ir visiems tiekėjams. Tik tada nusprendžia, gaminti toliau ar ne.
„Taip ir nepradėjau gaminti ananasų ir mėtų ledų: nors atrodo, kad turėtų būti skanu – o išėjo nei ananasas, nei mėta. Iš asortimento dingo mėtiniai ledai. Turiu jų prigaminusi šeimai – mes juos labai mėgstame, tačiau iš užsakovų nebebuvo užsakymų.
Suklydau galvodama ledams su burbono vanile pavadinimą – maniau, parašius, kad sudėtyje yra būtent šios vanilės, tai bus kokybės ženklas. Juk tai – viena geriausių pasaulyje vanilės rūšių. Bet lietuviams ji asocijuojasi su burbonu…
Bandymas, kuriuo labai didžiuojuosi – kvepiantys rožių ledai, kurti restoranėliui Dusetose. Turiu receptą lašišos ledams, pernai gaminau šokoladinius ledus su „Guinness“ alumi“, – vardijo pašnekovė.
Sako pradinius ledų receptus gavo pirkdama aparatūrą, tik paga juos pagaminti desertai buvo „be proto saldūs“. O kadangi visos pastangos iš italų sulaukti pagalbos baigėsi fraze „mes taip valgom“, moteris pati pritaikė receptus lietuvių skoniui.
Ilsėtis nuėjo pusę šešių ryto
L.Abramavičienė kalba atvirai: kurdama verslą trejus metus neatostogavo, laisvo laiko ir dabar nėra daug.
„Vėliausiai esu nuėjusi ilsėtis pusę šešių ryto. Bet tai buvo pirmas ir paskutinis kartas. Pati sau pasakiau, kad daugiau to nebus, nes buvo labai sunku fiziškai. Bet ką gi – kiekviena patirtis yra pamoka. Negaliu kiekvieną nuostabų vasaros vakarą leisti sau gėrėtis gamta. Tačiau pabaigusi darbą einu laistyti gėlių – niekur specialiai nereikia važiuoti. Tai labai greitai atstato“, – kalba Loreta.
Dirbti sau ir gyventi ramiai, gražiai, taip, kaip nori tu – tai praktika iš užsienio, kurią parsivežusi pašnekovė taiko čia, Lietuvoje. Sako, JAV labai ryški tendencija, kai žmonės iki 40 m. intensyviai dirba miestuose, o po to keliasi į priemiesčius ir ieško ramesnės veiklos.
„Ledų projektas buvo skirtas ne tik pelnui uždirbti, bet ir savęs realizacijai. Kaip juokauju, mano abu pusrutuliai – vienodo dydžio. Šį mažą versliuką išvystė labai racionalus verslo organizavimas. Labai daug davė ir geroji užsienio patirtis – daug jos pritaikėme čia“, – pasakoja ledų gamintoja.
Dar neišnaudojo 30 proc. potencialo
Nors darbo sočiai, bet L.Abramavičienė turi minčių veiklą plėsti. Loreta sako, kad jos rizika pasiteisino su kaupu. 2021 m. buvo pirmieji metai, kai ji pradėjo gaminti ledus.
„Pasakysiu kaip buhalterė – pirmaisiais metais visiškai įvykdėme projekto reikalavimus: per ledų sezoną užsidirbti algą. Antraisiais mūsų apimtys padvigubėjo, šiemet jos dar padvigubėjo. Turime potencialo dar 30 proc. Jis bus skirtas edukacijoms, tačiau tai – dar ne šių metų planas, nors norinčiųjų į edukacijas – labai daug. Traukia tas ledų džiaugsmas... Be to, edukacinės ir degustacinės paslaugos man leistų samdyti žmogų“, – planus dėlioja verslininkė.
Per duobes ištempė šeima
Tačiau ne viskas kuriant verslą buvo taip saldu ir lengva.
Pirmieji bandymai įsiūlyti savo gaminius, Loretos žodžiais tariant, buvo visiškas fiasko – pasiūlymo bendradarbiauti nepriėmė, o tai kirto per savivertę. Bet karti patirtis išėjo į gera – sako, dabar bendradarbiaujanti su tais, kurie turi tokią pasaulėžiūrą, kaip „Skonus“ komanda, o klientų ratas, kai žinia eina iš lūpų į lūpas, daug stabilesnis nei tais atvejais, kai pats įsisiūlai.
„Džiaugiuosi atsikračiusi sunkiausios man dalies – pardavimų vadybininko. Tai mano charakteriui nepriimtina, – atvirai kalba L.Abramavičienė ir nusišypso: – Esu labai prasta pardavimų vadybininkė, nors gera buhalterė“.
Moteris neslepia ir to, kad būta ašarų, ketinimų viską mesti.
„Verkiau, kai supratau, į kokią konkurencinę mėsmalę prieš didžiuosius gamintojus patekau. Neįsvaizduojate, kokie metami pinigai, kad mažasis gamintojas neatsidurtų, tarkime, pramogų parke: atveža nemokamą didžiulį baseiną, kelias labai brangiai kainuojančias pavėsines, sudeda sėdmaišius… Turbūt net ledų tiek neparduoda, kiek visa tai kainuoja.
Man pasidarė lengviau, kai pasikalbėjau su kitais gamintojais ir supratau, kad tokia praktika taikoma ne prieš mane vieną.
Tada nusprendėme, kad reikia daryti tai, ko didieji gamintojai negali. Jie niekada malūno savininkui nepagamins giros ir juodos duonos ledų, vyninės šeimininkui ledų su jo vynu, ledų su rožėmis, jei esi restorano savininkas su rožių sodu. Čia – mūsų niša, – apie išmoktas pamokas kalba Loreta. -
Mano šeima mane ištempė per visas duobes, kai verkiau ir sakiau, kad viską mesiu, mano šeima paskolino pinigų projektui vykdyti, tempia ir dabar. Ta bendrystė labai svarbi“.
Kokių ledų nepirktų?
Kaipgi naminius ledus gaminančios Loretos nepaklausi, kokių ledų ji niekada nepirktų parduotuvėje?
„Varžybose mano daržas gražiausias, mano vaikai protingiausi ir mano ledai skaniausi aš nedalyvauju – tegul kiti tai pasako.
Bet parduotuvėje nepirkčiau lietuviškų vaisinių ledų su braškėmis, mangais, ananasais... Ten nėra jokios tikros braškės. Tačiau plombyro ledų tikrai gerų turime“, – sako ji.
Naujienų portalas lrytas.lt septintus metus tęsia projektą „Verslo genas 2023“ ir kviečia dalyvauti jaunus verslininkus, žmones ir komandas, kurie Lietuvoje drąsiai įgyvendina savo sumanymus ir svariai prisideda prie pokyčių šalyje. Projekte dalyvaujantys jaunieji verslininkai ir kūrėjai bus vertinami 7 kategorijose. Registracija į projektą vyksta šiame puslapyje: Verslo genas 2023.
