Rodė, ką gali vilna
Pasvalio rajono Raubonių vandens malūno-karšyklos kieme vyko tradicinis dvidienis festivalis „Vilnonės dienos“. Jį organizavo Raubonių kaimo bendruomenė.
Kas norėjo, galėjo pasižiūrėti visą vilnos kelią – nuo avių kirpimo iki gaminių. Veikė ir amatų kiemelis – čia buvo galima susipažinti su kailiadirbyste, siūlų dažymo ypatumais, juostų rišimu, krepšių pynimu, kalvyste, žvakių liejimu ir keramikos pagrindais.
Visi norintys galėjo išmėginti vilnos vėlimo malonumus, to darbo svečius mokė tautodailininkės.
Vyko ir šlepečių vėlimo čempionatas.
„Ne kiek varžėmės, kiek maloniai bendravom“, – juokėsi rokiškietė Miglanda Aleksiejienė.
Ji tikino, kad vėlėjos nesistengė viena kitos perspjauti, tikslas buvęs parodyti naujokėms, kokį šiltą ir patogų apavą iš vilnos įmanoma sukurti.
M.Aleksiejienė, Kamajų gimnazijos logopedė, su vilna draugauja jau 15 metų, o pastaruosius 7 metus specializuojasi vien šlepečių vėlime.
Patyrė malonumą vanotis vilnonėje pirtyje
Festivalio organizatoriai savanores vėlėjas aprūpino vilna, kurpaliais, puošybai reikalingomis dekoratyvinėmis medžiagomis.
Kai veltų šlepečių moterys dairosi mugėse, atrodo brangu, o kai pačios visą procesą nuo pradžios iki galo pereina, sako, kad nė už 100 eurų tų savo rankomis sukurtų šlepečių neparduotų.
„Didžiausias įspūdis – vanotis vilnonėje pirtyje“, – įspūdžiais dalijosi M.Aleksiejienė.
Didžiulė apvali pirtis, pastatyta iš rankomis suvelto vilnonio audinio, buvo festivalio naujiena ir vinis, ji dalyvius traukė lyg magnetas.
Svečiai į netradicinę pirtį buvo įleidžiami po dešimt, guldomi ant storo, minkšto vilnos sluoksnio, tepami natūraliais eteriniais aliejais, masažuojami ir periami beržinėmis vantomis.
Pirties procedūras atliko profesionalūs pirtininkai iš Latvijos.
Vienas pirties seansas truko apie 40 minučių. Po to vilnonei pirčiai buvo leidžiama pailsėti, išdžiūti.
Pirtininkai dirbo išsijuosę abi festivalio dienas, išmasažavo ir išpėrė per 100 žmonių. Buvo ir daugiau norinčiųjų, bet festivalis baigėsi.
Viduje – visiška tyla
Unikaliąją pirtį nuvėlė Gintarė Gikienė. Jos vyras Vaidotas Gikys yra vienas pagrindinių vilnos garbei skirto festivalio organizatorių ir malūno-karšyklos išsaugojimo bei atnaujinimo iniciatorių. Šiam bendruomenės žinioje esančiam objektui jis ir vadovauja.
Vilnonė pirtis – Gikių šeimos nuosavybė.
Ar negaila buvę bendram naudojimui atiduoti?
„Man nieko negaila, labai gera dalintis“, – sakė vyras.
Jis paaiškino, kuo vilnonė pirtis skiriasi nuo tradicinės medinės.
Vilnonėje pirtyje nelabai laikosi garas, tad šlapiai neprisivanosi. Pirtis prišyla tik iki 50 laipsnių, bet daugiau ir nereikia, nes joje sėdima gerokai ilgiau nei įprastoje, kūnas šyla iš lėto ir tolygiai.
Tokioje pirtyje niekad nepristigs deguonies, nes sienos kvėpuoja, jautiesi gulintis lyg lauke.
Kai reikia atsigaivinti, bėgi į lauke įrengtą dušą ar šoki į greta tekantį upelį.
Dar vilnonės pirties išskirtinumas – akustika. Viduje visiška tyla, nes sienos sugeria garsą.
Svajoja, kad ir malūnas suktųsi
Raubonių malūnas-karšykla nėra privatizuota, ji priklauso valstybei. Statinys yra įtraukas į Lietuvos vertybių registrą kaip technikos ir istorijos paminklas. Tai vienintelė karšykla, kurioje tebeveikia senieji agregatai.
Jau esame rašę, kad malūnas ir karšykla statyti daugiau nei prieš šimtmetį, iš pradžių priklausė dvarininkui Roppui, paskui statinius perpirko latvis. Agregatai sukosi varomi Tatulos upės vandens. Sovietmečiu malūnas ir karšykla buvo nacionalizuoti, pokariu malūną jau varė elektra.
Istorine vertybe dabar rūpinasi Raubonių kaimo bendruomenė, pastatus savo reikmėms ji naudoja pagal panaudos sutartį.
Festivalio metu vyko ir ekskursija po senąją karšyklą. O ten ir gyvulių besama. Juk kad agregatai suktųsi, reikia vilnos. Ją tiekia malūno tvartelyje laikomos avys.
Prasidėjo nuo to, kad pirmojo „Vilnonių dienų“ festivalio metu organizatoriai dovanų gavo vieną avį. Buvo išsakyta sąlyga: gyvulėlio nesuvalgyti, o auginti vilnai.
Dabar banda prisidaugino iki 20-ies galvų, visos avys yra bendruomenės nuosavybė.
V.Gikio svajonė – atgaivinti ir vandens malūną, bendruomenė tam yra parašiusi projektą.
