Apie Jungtinėse Amerikos Valtijose susipažinusių draugų – lietuvio Eivido Petrulio (28) ir taivaniečio Jeffrio Lino (28) – iš Taivano atvežtų gėrimų unikalumą bei šviesią verslo ateitį kalbėjomės su lietuviu, prieš daugiau nei 10 metų Europos jaunučių lygoje buvusiu vienu rezultatyviausių žaidėjų, E.Petruliu.
– Praeityje buvote aktyvus sportininkas, siekėte krepšininko profesionalo karjeros. Kada taip kardinaliai pakito jūsų gyvenimas? Kodėl nusprendėte grįžti į Lietuvą ir čia kurti verslą?
– JAV žaidžiau aukščiausioje NCAA lygoje su tikrai gera komanda. Ten baigiau verslo administracijos bakalauro ir verslo vadybos magistro studijas. Po studijų turėjau sutartį su agentu iš Izraelio, jis man ieškojo komandos, tačiau labai gero pasiūlymo nesulaukiau, o pats ir nesijaučiau super krepšininku.
– Daugelis aplinkybių lėmė, kad baigęs magistro studijas grįžau į Lietuvą ir čia pasilikau. Viena iš jų buvo ta, kad studijas baigiau tik rugpjūtį, tad rudenį sugrįžus į gimtinę, visos komandos jau buvo suformuotos. Pasikalbėjęs su šeimos nariais, nusprendžiau likti Lietuvoje ir padėti mamai bei jaunesniam broliui. Tuo metu nuolat šnekėjausi su savo draugu taivaniečiu Jeffriu Linu, kuris grįžo Taivaną, kur atliko pilietinę prievolę – karinę tarnybą. Vieno pokalbio metu kilo idėja kurti kažką savo, nesinorėjo sėdėti biure visą gyvenimą. Turbūt tokia jau mano prigimtis – nuolat judėti.
Apie burbulinę arbatą (Bubble tea) sužinojau studijų metais. Matydavau, kaip mano draugai pusvalandį važiuodavo vien tam, kad nusipirktų keistos arbatos su burbuliukais. Pirmąkart paragavus šie man buvo labai keisti, bet arbata patiko. Palaipsniui burbuliukai tapo vis skanesni, kol galiausiai tapau šių arbatų fanu. Na, o studijuojant JAV nuolat generuodavau idėjas: čia visko tiek daug, taip skanu, ką gi galėčiau atvežti į Lietuvą? Sužinojau, kad mėgstamas gėrimas yra iš Taivano ir nusprendžiau apie tai pasikalbėti su Jeffriu. Pasidomėjus paaiškėjo, kad Lietuvoje burbulinės arbatos gamybos dar niekas nebuvo išplėtojęs tiek, kad ja prekiautų. Pavieniai verslininkai kažkada vežė ir didmeninėje prekyboje kaip antrinį produktą pardavinėjo ypatingąjį priedą prie arbatos – Tapiokos perlus – ir tiesą sakant jį labai gadino. Mes nusprendėme tapti pirmaisiais specializuotos burbulinės arbatos steigėjais Lietuvoje.
– Kaip susipažinote su verslo partneriu tapusiu taivaniečiu?
– Atvažiavęs mokytis JAV atsidūriau tarptautinių studentų stovykloje, kurioje mus supažindino su tenykšte kultūra, tvarka, susisiekimo būdais ir mūsų laukiančiomis galimybėmis. Taip pat susipažinome ir tarpusavyje. Jeffris Linas buvo vienas iš ten atrastų draugų.
– Ar steigiant bendrą verslą kilo sunkumų? O gal viskas ėjosi labai lengvai, nes studijų metu įgytos žinios nuteikė realiems lūkesčiams?
– Mūsų verslas tuoj švęs dviejų metų gimtadienį, tad viskas vyko taip, kaip rašė mano studijų vadovėliuose – pirmaisiais metais verslas pelno nenešė, antraisiais jau pasirodė prošvaistė. Ypatingai sunku nebuvo, nes su kainodaros, marketingo procesais gerai susipažinau studijuodamas. Tuo užsiimu pats, nes situaciją noriu valdyti tiesiogiai. Daugiau sunkumų kilo dėl to, kad mano partneris yra užsienietis. Tokiu atveju įstatymai kardinaliai keičiasi. Kitas sunkumas buvo atsivežti produktus į Lietuvą. Tai buvo nauji dalykai muitinei bei veterinarijai. Įveikus visus sunkumus, laboratorinius tyrimus, viskas tapo paprasčiau.
– Minėjote, kad stengiatės dalyvauti visuose veiklos procesuose. Ar prie logotipo kūrimo taip pat prisidėjote?
– Įmonės logotipą kūrė Jeffrio draugai taivaniečiai. Tai buvo itin svarbi detalė, mat dauguma kavinių užsienyje, mano akimis, pasirenka vaikišką dizainą. Mums buvo labai svarbu, kad logotipas būtų malonus ne tik jaunimo akiai. Siekėme universalumo. Nors mūsų pagrindinė auditorija yra jaunimas nuo 13-os iki 28-erių metų, tačiau mūsų ruošiamą arbatą mėgsta ir vyresni žmonės. Tad solidus logotipas – mūsų privalumas.
Marketingą ir reklamą vystėme po truputį, buvo eksperimentų ir radijuje, ir socialiniuose tinkluose, ir įvairiuose renginiuose. Ši vasara buvo ypatinga, nes oras buvo nuostabus, o pavasarį išaugę pirkimai taip ir neatslūgo.
Žmonės itin mėgsta mūsų gaminamus gaivinančius šerbetus, nors žiemą mūsų arbata su pienu irgi labai mėgstama. Taigi, pagaliau atsiperka visos investicijos ir mes su nekantrumu laukiame trečiųjų mūsų gyvavimo metų.
– Jūsų produktu itin džiaugiasi veganai, o taip pat glitimo arba laktozės netoleruojantys vartotojai, nes Tapiokos perlai pagaminti iš saldžios bulvės – mažo kiekio rudojo cukraus ir maniokos šakniagumbės. Iš pastarosios išgaunamas krakmolas yra vienas švariausių ir gryniausių krakmolo rūšių. Tačiau ar nerizikavome nuo pat pradžių pasirinkdami išskirtinę vartotojų grupę?
– Mums pasisekė, nes mūsų tiekėjas jau buvo suinteresuotas veganišku racionu. Jo tiekiamuose produktuose želatinas keičiamas kokoso minkštimu, o pienas – augalinės kilmės kremu. Dabar svarstome įvesti opciją – galimybę pasirinkti ir pastarąjį, ir tikrąkį pieną. Manau, kad mūsų produktas tinka visiems žmonėms ir skonis ne itin skiriasi, todėl smagu, kad turime galimybę pasiūlyti produktą ir įprastų poreikių klientams, ir sparčiai augančiai veganiškai bendruomenei.
– Kaip Lietuvą pasiekė visi jūsų siūlomi egzotiški gėrimai bei valgiai?
– Mano draugas susitiko su vienu geriausiu Taivano tiekėju, kuris patenka į pasaulio TOP 5-uką. J. Linas dalyvavo mokymuose, net įsidarbino burbulinės arbatos parduotuvėje, kad išmoktų visų paslapčių. Pirmaisiais metais receptus keitėme labai daug kartų, kol pagaliau prisitaikėme prie lietuvių skonio. Originalieji taivanietiški gėrimai yra labai saldūs, tad teko ieškoti aukso viduriuko.
Išsiaiškinę lietuvių skonį, mes vis tiek pasiūlėme klientams patiems pasirinkti iš galimų trijų variantų, kad tik klientui labiau patiktų. Iš pradžių neprekiavome kava ir pieno kokteiliais, tik arbata bei šerbetu. Siūlėme tris ar keturis skonius. Vėliau, pamatę susidomėjimą, pradėjome vežti egzotiškesnius skonius. Nuo pat pradžių mėgstamiausiu tapo pasiflorų skonis, kurį visuomet rekomenduojame klientams, atėjusiems pas mus pirmąkart.
Taip pat siūlome ir kitokių patiekalų, tarkime, „Baozi“ bandeles su priedais. Gaila, kad jų negalime pagaminti vietoje, tad geriausias būdas, kurį sugalvojome tam, kad pateiktume kuo šviežesnes bandeles – tai įsteigti savo gamybos cechą Vilniaus centre. Ten mūsų šefas, apmokytas Jeffrio Lino, kepa bandeles. Iškeptas jas atsivežame į savo filialą ir laikome tinkamoje temperatūroje, kad išlaikytų reikalingą drėgmę savyje. Užsisakius jas klientams pašildome, tačiau šviežios jos būtų žymiai skanesnės. Tikimės, kad kažkada pasiūlysime šviežius užkandžius, galbūt – naujame savo filiale. Dar gaminame „Bento Box’us“ – tai dėžutės su ryžiais, daržovėmis ir, pasirinktinai, gruzdinta vištiena arba jautiena.
– Iš kur semiatės naujų idėjų receptams?
– Nuo Taivano burbulinės arbatos rinkos mes atsiliekame mažiausiai penketą metų, tad ten esanti konkurencija skatina kavines įgyvendinti utopiškiausias idėjas. Štai vienoje iš ten esančių parduotuvių į arbatą, kaip priedą, pila juodą valgomąją žemę.
Vasarį teko nuvykti į Taivaną, ten išragavome visus skonius, kokius tik galėjome ir pasisėmėme idėjų mažiausiai dviem metams į priekį. Atsivežėme sprogstančių perlų, mat norėjome lietuviams pirmiausia pristatyti tradicinį priedą – Tapioką, kuris daugelyje Europos šalių neatitinka tikrojo. Daugelis gamintojų ruošdami arbatą nesiekia tobulybės – sultis maišo su vandeniu, įpila sproginėjančių perlų, nors viskas yra kur kas sudėtingiau. Vien Tapioką mes verdame kas keturias valandas, ilgiau nelaikome, nes siekiame aukščiausios kokybės.
– Ar jau greitai galėsime išbandyti mums nežinomus skonius?
– Kiekvieną sezoną mes pristatome naujus skonius. Tai visuomet vyksta prieš vasarą (stebiname egzotiškais skoniais) ir prieš žiemą (siūlome saldesnius, pieniškus gėrimus). Ir šiuo metu atkeliauja naujienų pilnas krovinys. Maždaug po 3-5 savaičių jis pasieks mūsų parduotuves. Jau ruošiame ir kelis naujus priedus bei naujų skonių arbatas.
– Jūsų „Facebook“ paskyroje sekėjus pasiekė žinia, kad „ Formosa“ filialą įkursite ir Kaune.
– Vos po kelių savaičių atidarysime filialą Kauno senamiestyje ir labai tuo džiaugiamės. Sulaukdavome labai daug žinučių, kad esame laukiami Kaune, tad ir įsikurti nebuvo sunku. Ne paslaptis, kad mums palankiausios yra srautinės prekyvietės, t. y. didieji prekybos centrai, tačiau jie produkto nenori įsileisti tol, kol nesi pakankamai žinomas. Mums pasisekė, kad patekome į sostinės „GO9“. Kreipėmės ir į „Akropolį“, tačiau norinčių ten patekti yra be proto daug.
Galvojame apie ateitį ir rimtai svarstome galimybę atidaryti daugiau filialų pagrindiniuose Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. Dėl pirmųjų dviejų miestų jau deramės, o štai apie Klaipėdą galvosime kitą vasarą.
– Ar galvojate plėsti savo veiklą už Lietuvos ribų?
– Planuose – ne tik Lietuva. Mūsų naujuoju taikiniu galėtų tapti Baltijos šalys, kuriose, tarkime, Estijoje, vis dar nėra tokio produkto pasiūlos. Tačiau stengiamės eiti žingsnis po žingsnio.
– Lietuvoje bendradarbiaujate su „Wolt“ kompanija. Ar pradėjus bendradarbiauti su maisto kurjeriais pasikeitė pardavimai?
– Bendradarbiaujant su „Wolt“ užsakymų kiekis ženkliai nepakilo. Sulaukiame 2-5 užsakymų per dieną. Minimali užsakymo suma yra 8 eurai, tad mūsų produktus dažniausiai užsisakinėja žmonių grupės. Norėdami atnaujinti virtuvę kuriam laikui sustabdėme bandelių gamybą, todėl užsakymų sumažėjo. Po mėnesio vėl ketiname tiekti, todėl manau, kad reikalai pasitaisys.
– O jums pačiam patinka jūsų gaminami produktai?
– Labiausiai mėgstu arbatas, tačiau mėgstamiausios neturiu. Vieną savaitę negaliu nustoti gėręs vienokio skonio arbatos, kitą savaitę – jau kitokio. Nuolatos išbandau kažką naujo. Vasarą ypatingai pamėgau glotnučius, žiemą dažniausiai geriu pieniškas arbatas. Kartais užsisakau ir šaltos kavos. Kadangi paties parduodami gėrimai man itin patinka, nuoširdžiai norisi kuo daugiau žmonių supažindinti su egzotiška taivanietiška arbata ir padėti iš naujo atrasti šį gėrimą.
