Lietuvoje saulės energetika dar nėra paplitusi, tačiau „SoliTek“ žada, kad pokyčiai netrukus ateis – greitai uždengti stogą moderniais saulės energijos moduliais kainuos panašiai lyg čerpėmis, o nauji moduliai kuriami net atsižvelgiant į architektų bei dizainerių poreikius.
Vieninteliai
Vilniuje įsikūrusioje „SoliTek“ saulės elementų gamykloje gaminami saulės moduliai bei elementai. „Kai kalbame apie saulės modulį, tai tokių gamintojų labai daug. Paimti elementus ir sudėti juos į plokšteles yra nesudėtingas mechaninis procesas. Pats sudėtingiausias dalykas – modulio vidiniai organai, tai yra saulės elementai“, – sakė įmonės verslo plėtros vadovas Vytautas Kieras.
Būtent saulės elementais ir išsiskiria „SoliTek“ – tokie gaminami tik Lietuvoje ir dar vienoje gamykloje Vokietijoje.
Lietuvių kuriami moduliai išsiskiria ilgaamžiškumu ir patvarumu, dėl to jie jau įmontuoti Šveicarijoje, Suomijoje, Norvegijoje bei Švedijoje.
Nors moduliai gaminami iš stiklo, jie gali atlaikyti labai atšiaurias sąlygas bei didelius krūvius. Būtent dėl šios priežasties „SoliTek“ modulių galima rasti net Šveicarijos Alpėse, 2-3 kilometrų aukštyje.
„Moduliai taip pat atsparūs amoniakui, karščiui ir druskai, dėl to jie instaliuojami į šiltnamius. Mūsų moduliai įrengti ir Malaizijos oro uoste, kuriame didelis užterštumas, aukštas drėgmės bei druskų koncentracijos lygis“, – pasakojo V.Kieras.
Žmonės ir robotai
Gamykloje visuomet ta pat temperatūra – 20 laipsnių. Ji negali svyruoti daugiau nei per laipsnį – mažiau nei 19 ar daugiau nei 21 laipsnis šilumos ir jau bėda. „Pusantro tūkstančio kvadratinių metrų gamyklą apšildome tik iš geoterminių šaltinių. Nenaudojame nei elektros, nei centrinių šiluminių tinklų – viskas iš žaliosios energijos“, – sakė V.Kieras.
Saulės elementai gaminami iš silicio plokštelių. Pirmiausia jos patikrinamos, pašalinami nešvarumai, plokštelės prisotinamos fosforo dujomis ir paverčiamos puslaidininkiais.
Kaip šalutinis produktas gautas stiklas pašalinamas, o plokštelės padengiamos sidabru. „Per metus dirbdami pilnu pajėgumu galime suvartoti iki 3 tonų gryno sidabro. Geriau aišku būtų auksas, bet tuomet saulės elementų kaina būtų lyg papuošalų“, – pasakojo V.Kieras.
Ateitis – varis. Jis būtų puikus laidininkas ir smarkiai atpigintų saulės elementus, bet kol kas gamybos technologija su šiuo metalu neišdirbta. Parengtos plokštelės tepamos aliuminio pasta, džiovinamos ir deginamos, kad sukibtų.
Gamykloje daugybė įmantrių įrenginių, bet vieną svarbiausių darbų – elementų patikrą – atlieka žmogaus rankos.
„Po visų procesų plokštelės viduje gali atsirasti mikroįtrūkimų nuo aukštų temperatūrų, spaudimo ar robotų rankų. Vidinių defektų negali pastebėti jokios kameros, dėl to visose gamyklose jie tikrinami rankomis“, – sakė V.Kieras.
Moteris kiekvieną elementą apverčia – taip sukuriamas švelnus mechaninis stresas. Jei viduje elementas sutrūkęs, dažniausiai jis subyra rankose. „Šis procesas būtinas, kad ir kaip paprastai atrodytų lyginant su roboto rankomis ar lazeriais“, – patikino įmonės verslo plėtros vadovas.
Pagaminus elementus, kiekvienas jų yra labai nedidelės galios. Saulės moduliai gaunami sujungus apie 60 saulės elementų. Tokius jau galima montuoti ant stogo ir džiaugtis žalia saulės energija.
Kiek kainuoja?
V.Kieras pripažįsta, kad dažniausias lietuvių klausimas, susijęs su saulės moduliais – kiek kainuoja?
Vyras pasakojo, kad standartiniam lietuviškam stogui užtektų 56 kilovatvalandžių instaliacijos. „Taip būtų galima sugeneruoti elektros energijos ne tik savo, bet ir kaimyno namui“, – sakė V.Kieras. Moduliai tokiu atveju kainuotu apie 6500 eurų, papildomai dar reikėtų inverterių, kurių kaina svyruoja apie 1-2 tūkst. eurų.
„Žmonėms svarbu žinoti, kad mes kalbame apie ilgalaikę investiciją. Lietuvoje dažniausiai skaičiuojamas atsiperkamumas per 5-6 metus, bet tai nėra gerai“, – pasakojo V.Kieras.
Vis dėlto, yra sričių, kur saulės moduliai apsimoka vos ne iš karto. Tai naujų namų statyba arba senų renovacija – neretai padengti stogą čerpėmis kainuoja vos kiek mažiau nei moderniais saulės moduliais.
Kitas aspektas – atokios vietovės. „Jei norite atokiau statyti sandėlį, degalinę ar prekybos centrą, elektros linijos nutiesimas gali kainuoti 200-250 tūkst eurų. Tai vietoje to tikrai galima padaryti pilną saulės energijos sistemą“, – sakė V.Kieras.
Kada paplis?
Kodėl kol kas saulės energija Lietuvoje nėra populiari? Gali būti, kad tai tik laiko klausimas. „Lietuvoje, lyginant su Vokietija, yra 20 kartų mažiau saulės energijos pajėgumų, nors klimatas identiškas. Jie skatina šią sritį, eina ta kryptimi, o mes ne“, – pasakojo „SoliTek“ plėtros vadovas.
Jo teigimu, šiandien Lietuva išgyvena 5-6 metų pereinamąjį periodą. „Kol kas saulės energija sąlyginai brangesnė, nes gauname labai pigią elektros energiją, bet jei pažiūrėsime į kainos prognozes, numatomas brangimas“, – sakė V.Kieras.
Vyriausybė per artimiausius metus Lietuvoje nori instaliuoti 250 megavatų modulių. Saulės energetikos plėtrą būtų galima skatinti įvairiais būdais, bet „SoliTek“ tikisi, kad žmonės modulius instaliuoti pradės ne dėl to, kad gautų paramą, o todėl, kad tai tiesiog apsimoka.
„Kol kas su saulės energija reikia dvigubos apskaitos, bet ateityje akumuliatoriais smarkiai atpigs ir bus galima juos įsirengti. Kol kas lietuviams tai dar per brangu“, – pasakojo V.Kieras.
Ateitis – juoda
Šiuo metu „SoliTek“ gamykloje dirba 70 žmonių. Čia įdarbinta ir neįgaliųjų, daugiausia kurčiųjų. Savo apyvartą bendrovė ruošiasi auginti tris kartus.
Kol lietuviai snaudžia, kitose šalyse saulės moduliai populiarėja. Lyg išmaniųjų telefonų gamintojai, kasmet bendrovė rinkai pristato po 1-2 naujus produktus.
Šių metų tikslas – juodi kolektoriai. „Dėl juodos spalvos moduliai yra itin aukšto galingumo, bet anksčiau susidūrėme su perkaitimo problema. Dabar ji išspręsta, o su juodais moduliais eisime į Skandinavijos rinką“, – pasakojo V.Kieras.
Saulės moduliams populiarėjant ir kaip fasado elementais, juodos spalvos poreikis atsirado ir dėl dizaino sprendimų – tokie moduliai tiesiog gražiau atrodo.
„Juodus modulius planuojame pristatyti šių metų antroje pusėje, tačiau jau dabar renkame jiems užsakymus“, – sakė kompanijos pardavimų vadovė Julija Kaladžinskaitė.
