Taip išaugo ir suklestėjo prieš 21 metus įkurta akcinė bendrovė „Panevėžio keliai“. Iki paskelbiant Lietuvos nepriklausomybę, Panevėžio kelininkai dirbo įmonėje, pavadintoje Panevėžio penktąja kelių statybos valdyba, veikusia nuo 1965 metų. Tokių kelių tiesimo valdybų Lietuvoje buvo ne viena. Tačiau vykdant privatizavimą nemažai šių kelininkų bendrovių bankrutavo. Išliko ir suklestėjo tik kelios. Tarp jų – ir „Panevėžio keliai“.
Investuodami tikėjo sėkme
Privatizuoti Panevėžio kelių tiesimo valdybą 1993 metais ryžosi keli miesto verslininkai, kuriems kooperatyvų laikais pavyko užsidirbti nemažai pinigų.
„Mano tėvas daug vargo dėl kelių. Jis buvo statybininkas. Man giliai pasąmonėje buvo suvokimas, kad geri keliai yra labai svarbu. Apsilankęs užsienyje pats įsitikinau, kad valstybės, kuriose geri keliai, visada klesti“, – sakė vienas stambiųjų bendrovės akcininkų Remigijus Juodviršis.
Jo kolega ir verslo partneris Gvidas Drobužas prisimena: „Sprendėme, kur investuoti Rusijoje plastiko eroje uždirbtus pinigus. Tuo metu buvo pardavinėjamos AB „Panevėžio keliai“ akcijos. Apie kelių statybą nežinojau nieko. Nuvažiavau apsidairyti. Savo kabinete priėmė tuometis vadovas Algimantas Butkūnas. Žmogus malonus, kava pavaišino. Pasakiau, kad norėtume įsigyti jo vadovaujamos įmonės akcijų. A.Butkūnas neatkalbinėjo.“
Dabar R.Juodviršis ir G.Drobužas valdo pagrindinį bendrovės akcijų paketą. Jie aktyviai dalyvauja bendrovės valdyme. Tarp smulkiųjų akcininkų yra ir nemažai „Panevėžio keliuose“ dirbančių žmonių. Valdybos narių nuomone, tai yra labai svarbu, nes darbuotojai, būdami bendraturčiai, jaučiasi atsakingi už kiekvieną atliekamą darbą.
Dirba pagal naujausias technologijas
„Panevėžio kelių“ atstovės Rasos Čepienės teigimu, nežinodami kelininkų darbo specifikos, žmonės kartais nuvertina šios specialybės žmonių darbą.
„Nepakanka vien inžinerinio išsilavinimo, kad galėtum atlikti daugelį kelių statybos, remonto darbų. Tam reikia įgyti specialias kvalifikacijas, turėti reikalaujamą praktinio darbo patirtį. O kad būtų atestuotas, specialistas turi mokytis ir gerai pasirengti. Kalbant apie reikalavimus kelių tiesėjams, statybinės medžiagos, gamybos valdymo procesai taip pat turi būti sertifikuoti, atitikti tarptautinius reikalavimus.
„Panevėžio keliai“ turi dešimtis įvairiausių sertifikatų, liudijančių tiek technologinių procesų, tiek medžiagų atitiktį tarptautiniams standartams. Kelininkų technika irgi atitinka šiuolaikinius reikalavimus, joje įdiegtos šiuolaikinės technologijos“, – pasakojo specialistė.
Už šiuolaikiškų technologijų kūrimą ir diegimą „Panevėžio keliai“ Lietuvoje įvertinti prestižiniu Inovacijų prizu, už nepriekaištingą darbų kokybę – Latvijos valstybiniu apdovanojimu.
Būtent Panevėžio įmonė vienintelė šalyje naudoja „karštas ant karšto“ technologiją, kuri leidžia du asfaltbetonio dangos sluoksnius kloti vienu metu.
Pastarųjų metų naujovė – kelių projektuose naudojamos pažangios įrenginių valdymo sistemos su GPS technologija.
„Ši sistema suteikia galimybę objekte dirbantiems mašinų operatoriams matyti trimatį projekto brėžinį kompiuterio ekrane, o mašinose įmontuoti GPS siųstuvai leidžia realiu laiku stebėti mašinų padėtį ir atliekamus darbus. Sistema fiksuoja įrangos judėjimą skaitmeniniame projekto brėžinyje itin tiksliai. Todėl projekte numatyti darbai gali būti atliekami praktiškai be nukrypimų“, – pasakojo R.Čepienė.
Naudojant šias technologijas jau rekonstruotas kelio Daugpilis–Rokiškis–Panevėžys ruožas, dirbama kelyje Kaunas–Zarasai–Daugpilis, atliekami darbai „Rail Baltica“ trasoje.
Kelininkai ėmė tiesti geležinkelius
Dabar „Panevėžio keliai“ laikoma viena didžiausių kelių ir geležinkelių projektavimo ir statybos, taip pat ir pastatų statybos grupe. Plėsdamasi bendrovė įsigijo ir Panevėžio statybos tresto akcijų. Praėjusiais metais Panevėžio kelininkai drauge su Panevėžio statybos trestu uždirbo 725,1 mln litų konsoliduotų pardavimo pajamų. Palyginti su 2012 metais, jos išaugo.
Automobilių kelių srityje bendrovė nuolat atlieka projektavimo ir rangos darbus keliuose, priklausančiuose „Trans European Network“ (TEN) transporto koridoriams, tarp jų – magistralėje „Via Baltica“, europinėse magistralėse E67, E28, E77, E85, E262, E272.
Po 2008 metų krizės finansavimas keliams tiesti Lietuvoje sumažėjo per pusę. Todėl „Panevėžio kelių“ gamybos pajėgumai nėra pakankamai panaudoti. Bendrovė dairosi rinkų Latvijoje, Estijoje, Švedijoje ir Norvegijoje.
Naujas posūkis kelininkams buvo tas, kad bendrovė ėmėsi tiesti ir geležinkelius. Dabar ši kryptis yra viena prioritetinių.
Panevėžiečiai kelininkai yra sukaupę solidų įgyvendintų ir vykdomų projektų sąrašą: tarptautinės reikšmės IX, IXB ir IXD Kretos transporto koridoriams priklausančių geležinkelio ruožų, tiltų, viadukų statyba ir rekonstrukcija, europinės vėžės magistralės „Rail Baltica“ statybos darbai.
„Panevėžio keliai“ yra viena iš penkių generalinių rangovų, tiesiančių europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“ nuo Lenkijos ir Lietuvos sienos iki Kauno.
Talkina Kelio moteris Stefutė
Magistralėse dirbančius kelininkus neretai mėgsta pakeiksnoti spūstyse prie laikinųjų šviesoforų laukiantys vairuotojai. Tarptautiniais maršrutais skubantys vilkikų vairuotojai dažnai stokoja pakantumo dirbantiems kelininkams. Todėl atsirado vairuotojų nuotaikai palaikyti skirtas projektas „Taisom kelią“ su merginomis ir Kelio moterimi Stefute, kurią meistriškai įkūnijo aktorė Violeta Mičiulienė.
„Bendrovės rekonstruojama 19 kilometrų kelio Kaunas–Zarasai–Daugpilis atkarpa buvo labai sudėtinga. Nes atliekant didelės apimties darbus, nebuvo nutrauktas, o tik apribotas automobilių eismas.
Keliu važiuojantiems vairuotojams tekdavo būti labai kantriems. Tačiau ne visiems tai sekėsi. Tačiau kai tik pasirodydavo Kelio moteris Stefutė, visų veidai nušvisdavo. Stefutės pokštai ir ją lydinčios dailios merginos būdavo tikra atgaiva ne tik dėl kelio darbų gaištantiems vairuotojams, bet ir patiems dirbantiems kelininkams. Negana to, iš aplinkinių kaimų susirinkdavo žmonių pasižiūrėti į pamėgtą personažą“, – prisimena R.Čepienė.
Ji pridūrė, kad šis projektas „Panevėžio keliams“ nedavė jokios finansinės naudos. Tačiau verslininkai pasirūpino žmonėmis, jų nuotaika ir teigiamomis emocijomis. Tai ne vienintelis nekomercinis, sėkmingai dirbančios lietuvių bendrovės projektas.
