Planas „START“ remiasi penkiais pagrindiniais prioritetais: suvienodintomis sąlygomis verslui ir dialogu, technologine pažanga ir aukštesnės pridėtinė vertės kūrimu, administracinės ir biurokratinės naštos mažinimu, regionų plėtra ir turizmo skatinimas bei tvarios ekonomikos skatinimu.
„Planas „START“ skirtas transformuoti Lietuvos ekonomiką ir užtikrinti ilgalaikį šalies konkurencingumą. Siekiame įgalinti Lietuvą augti, investuoti ir užtikrinti didesnes pajamas gyventojams bei gerinti viešųjų paslaugų kokybę. Pokyčius turi pajusti kiekvienas, todėl plane įvardijome aiškius stebėsenos rodiklius, tarp kurių ir vidutinio darbo užmokesčio augimas, numatoma viešųjų paslaugų terminų įgyvendinimo švieslentė ir kitos konkrečios priemonės“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
Plano „START“ priemonės numato sukurti vienodas sąlygas tiek vietos, tiek tarptautiniams investuotojams, skatinti technologinę pažangą ir inovacijas, užtikrinti efektyvesnį viešųjų institucijų darbą, sustiprinti regionų ekonominį potencialą ir pereiti prie tvarios ekonomikos modelio.
„Siekiame ambicingo tikslo – investicijas Lietuvoje skaičiuoti milijardais, o ne milijonais. Tokiems dideliems projektams pritraukti turėsime investuoti ir patys bei reikšmingai pagerinti sąlygas investicijoms“, – sako L.Savickas.
„Nuo sausio 1 d. Investuok Lietuva dirba su visais žaliojo koridoriaus verslais“, – pirmuosius žingsnius gerinant verslo sąlygas paminėjo jis.
Plane daug dėmesio skiriama regionų plėtrai – numatoma steigti tris naujas laisvąsias ekonomines zonas, investuoti į tradicinės pramonės technologinį vystymąsi, ypač regionuose.
Viešuosiuose pirkimuose – socialiai atsakinga kryptis
Kaip teigia viceministrė Agila Barzdienė, Lietuva kasmet viešiesiems pirkimams skiria apie 9 mlrd. eurų, šia programa siekiama, kad ši suma būtų investuojama socialiai atsakinga ir tvaria kryptimi.
„Jei kiekvienas pergalvotumėme savo pirkimo įpročius pamatytumėme, kad dalis mūsų neperka vienkartinių maišelių, o vietoje jų naudoja daugkartinius, nes galvoja apie ekologiją. Kažkas perka elektromobilį, nes nenori prisidėti prie klimato krizės pasekmių didinimo. Kažkas perka iš vietinio ūkininko, nes reikia padėti smulkiesiems ir norisi naudoti ekologiškus produktus. Taip ir valstybė gali ne tik aklai leisti pinigus, bet kryptingai siekti socialinių ir tvarumo tikslų“, – teigia A.Barzdienė.
Numatomas didelis dėmesys skaitmenizacijai
Kaip aiškina viceministras Andžėjus Trachimovičius, plane numatoma skirti didelį dėmesį skaitmenizacijai. Siekiama konsoliduoti valstybės informacinių technologijų (IT) politikos formavimą ir įgyvendinimą, modernizuota el. valdžios sistemą, kuri padės piliečiams patogiau gauti valstybės paslaugas, kuriama nacionalinė skaitmeninė tapatybės ekosistema ir stiprinamas kibernetinis saugumas.
Taip pat daug dėmesio bus skiriama dirbtinio intelekto technologijai, jau sukurtų IT sprendimų platinimui viešajame sektoriuje. Vienas pagrindinių skaitmeninės darbotvarkės uždavinių – hibridinės debesijos sprendimai, įgalinantys sukurti nesunaikinamą skaitmeninę Lietuvą.
„Kibernetinis saugumas, duomenų saugumas yra tos aktualijos, kurias sąlygoja geopolitinė padėtis. Šiuolaikinės technologijos leidžia sukurti sistemas, užtikrinančias, kad įvairūs registrai, duomenų bazės turėtų kopijas saugiose vietose“, – teigia A.Trachimovičius.
Sieks mažesnės biurokratijos
Biurokratijos našta verslui bus mažinama diegiant naują „Efektyvumo švieslentės“ sistemą, kuri leis stebėti viešųjų institucijų darbo rezultatus. Bus siūloma riboti sprendimų priėmimo terminų pratęsimą ir stiprinama klientų aptarnavimo kokybė.
„EIM savo valdymo srityje sieks rodyti pavyzdį, kaip turi veikti viešasis sektorius. Šis sektorių turi veikti piliečių naudai, o ne savo patogumui. Skaidrumas, bendradarbiavimas, paprastumas ir efektyvumas yra kertiniai principai, kuriais vadovausimės“, – teigia EIM kanclerė Eglė Radišauskienė.
Valstybės įmonių veiklos skaidrumas
Planas „START“ numato pokyčius valstybės įmonių valdyme, siekiant didesnio efektyvumo ir skaidrumo. Norima didinti skaidrumą valstybės įmonių vadovų ir valdybų atrankoje, didinti piliečių supratimą apie valstybės įmonių kuriamą vertę.
„Valstybės įmonės turi ne tik generuoti pelną, bet ir atitikti piliečių lūkesius. Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad įmonių veikla būtų skaidri ir orientuota į valstybės strateginius interesus“, – teigia viceministras Darius Indriūnas.
Anot jo, pasitaiko ir tokių atvejų, kai valstybės įmonės numoja ranka į ministerijų suformuotus lūkesčių laiškus ir veiklą vykdo savo nuožiūra.
