Kaip penktadienį, sausio 10 d., pranešė ministerija, informaciją apie prekes reikėtų teikti Strateginių prekių komisijai. Į eksportuotojų sutartis su pirkėjais taip pat siūloma įtraukti draudimą reeksportuoti prekes į Rusiją ar trečiąsias šalis.
Nutarimas ministeriją įpareigotų iki liepos 1 d. įvertinti komisijai pateiktą informaciją ir nuspręsti, ar reikalingas tam tikrų prekių grupių licencijavimas bei ar tęsti dažną įmonių ataskaitų teikimą.
Anot EIM, ankstesnės Vyriausybės priimtos nuostatos dėl eksporto oru draudimo keičiamos realiais kontrolės mechanizmais, norint užkirsti kelią galimam sankcijų apėjimui.
„Verslo bendruomenė sutinka su kertiniais šių pakeitimų principais ir remia mūsų siekį užtikrinti, kad sankcijos Rusijai būtų taikomos tiksliai ir efektyviai, užkertant kelią galimam sankcijų apėjimui“, – pranešime teigia ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.
Anot jo, pokyčiai padės užtikrinti Lietuvos pramonės gyvybingumą.
Patikslintame nutarime įtvirtinama prievolė, kad eksportuotojas Muitinės departamentui turėtų pateikti rašytinį patvirtinimą, jog prekių gavėjams buvo pranešta apie galimą fizinį eksporto patikrinimą ir kad jie tam neprieštarauja.
„Šie dokumentai padės užtikrinti veiksmingą ir praktiškai įgyvendinamą kontrolės mechanizmą“, – teigia EIM.
Nustačius, kad sankcionuojamos konkretaus Lietuvos gamintojo prekės per tarpininkus pasiekia Rusiją, atitinkamai Lietuvos įmonei būtų uždrausta eksportuoti į trečiąsias šalis.
„Nutarimu siekiama aiškiai apibrėžti valstybės ir verslo atsakomybių pasidalijimą dėl sankcijų efektyvumo, įtvirtinti kontrolės mechanizmus ir užtikrinti, kad sankcijų apėjime dalyvaujantiems verslams būtų taikomas eksporto draudimas“, – teigia L.Savickas.
Nutarimą artimiausiu metu ketinama teikti Vyriausybei, jis įsigaliotų iš karto po priėmimo.
Seimo konservatorių frakcijai baiminantis, kad EIM siūlomi patikslinimai nutarimui dvejopos paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis draudimo sukurs galimybę bendrovėms apeiti sankcijas, ministras L.Savickas tvirtina – sankcijas pažeidžiančios įmonės bus apribojamos. Pasak jo, priėmus nutarimą bus judama link licencijavimo, bet iki tol bendrovės turės raštiškai įsipareigoti, kad neprisidės prie prekių vežimo į sankcionuotas valstybes.
Nesilaikant raštiško įsipareigojimo, įmonei bus nustatomas draudimas.
L.Savickas taip pat pabrėžė, kad nutarimo projektu EIM įsipareigoja iki liepos 1 d. nuspręsti, ar reikalingas prekių licencijavimas. Bet, anot ministro, licencijavimas neturėtų būti taikomas universaliai, bet specifinėms prekėms, kurių sąrašas bus sudaromas.
Naujienų agentūra ELTA primena, kad apie tai, jog buvusios Vyriausybės priimtą nutarimas dėl nuo sausio įsigaliojusio prekių eksporto draudimo bus ne atšaukiamas, bet tikslinamas, ekonomikos ir inovacijų ministras L.Savickas pranešė praėjusią savaitę.
Anksčiau tarp svarstomų variantų buvo įvardinta ir galimybė išplėsti Trečiųjų šalių, į kurias dvejopos paskirties prekes eksportuoti leidžiama, sąrašas. Šiuo metu sąrašą sudaro šios valstybės: Jungtinės Amerikos Valstijos, Japonija, Jungtinė Karalystė, Pietų Korėja, Australija, Kanada, Naujoji Zelandija, Norvegija, Šveicarija, Islandija.
Iki pernai gruodžio pradžios nutarimo galiojo ribojimai tik žemės transportui, o buvusios premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas juos papildė, nuo šių metų sausio pradžios uždraudęs dvejopos paskirties prekes vežti oru.
Į jį įtrauktos skysčių arba dujų filtravimo bei valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, centrifugos, transporto priemonių komponentai, pavyzdžiui, transmisiniai velenai, guoliai, sankabos ir jų dalys, pavarų dėžės ir kt., taip pat kelių vilkikai bei jų dalys.
Verslo atstovai tvirtino, kad gruodį priimtas sprendimas buvo skubotas, neišdiskutuotas ir netikėtai komplikavo įmonių, eksportuojančių prekes į Lietuvos partneres, pavyzdžiui, kituose žemynuose, darbą.
