„Pirmas lūkestis – skirti adekvatų dėmesį šalies regioninei ekonomikai, siekiant, kad tas ekonomikos išsivystymas būtų kuo tolygesnis visoje valstybėje“, – po susitikimo su „Vardan Lietuvos“ kandidatu į ministro postą Luku Savicku trečiadienį žurnalistams kalbėjo prezidento patarėjas.
Anot V. Augustinavičiaus, prezidentas su L. Savicku aptarė, kaip palengvinti Lietuvos apdirbamosios gamybos sektoriaus veiklą – užtikrinti konkurencingas elektros kainas, didinti našumą.
„Antras lūkestis susijęs tiek su nacionalinių, tiek su užsienio investicijų pritraukimu, efektyvumu greičiu – tikrai nekartoti tų klaidų, kai valstybei reikšmingi ekonominiai projektai (...) įklimpsta į tam tikras biurokratines pinkles“, – tikino V. Augustinavičius.
Prezidentas išreiškė pritarimą naujosios valdžios planams prie Vyriausybės kurti specialią komisiją, skirtą kovoti su biurokratija. Tokius planus įgarsino premjeras Gintautas Paluckas, šalyje stringant aukštųjų technologijų grupės „Teltonika“ puslaidininkių Taivano lustų gamyklos statyboms.
V. Augustinavičius taip pat pridūrė, kad L. Savickui iškeltas lūkestis atliepti smulkiojo verslo norus ir įkurti mažų įmonių iššūkius kuruojančio ombudsmeno poziciją.
„Trečiasis prezidento lūkestis yra susijęs su smulkiu, vidutiniu verslu. (...) Smulkaus verslo galimybės lyg ir verčia diskutuoti ir turėti lygiavertes derybines pozicijas tiek su dideliais rinkos subjektais, tiek su kontroliuojančiomis institucijomis, (smulkiam verslui – ELTA) tai yra iššūkis“, – kalbėjo prezidento patarėjas.
BVP auginimas – pagrindinė biudžeto pajamų didinimo strategija
„Prezidento nuomone, šalies sukuriamo bendro vidaus produkto didinimas turėtų išlikti pagrindine valstybės biudžeto pajamų didinimo strategija“, – dėstė V. Augustinavičius.
Anot patarėjo, nuo 2019 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugo apie 50 proc. arba daugiau nei 24 mlrd. eurų, o biudžeto pajamos iš mokesčių, socialinio draudimo įmokų padidėjo apie 9 mlrd. arba beveik 60 proc.
„Prezidento lūkestis (...) ekonomikos ir inovacijų ministrui kaip kandidatui – siekti spartaus ir tvaraus ekonomikos augimo, kuris ir toliau papildytų biudžeto pajamas“, – kalbėjo V. Augustinavičius.
ELTA primena, kad Seimas pritarė naujosios centro kairės koalicijos lyderio, socialdemokrato G. Palucko kandidatūrai į premjerus. Prezidentas paskyrė G. Palucką premjeru ir, kaip numato įstatymas, pavedė ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą.
Naujasis Ministrų kabinetas įgis įgaliojimus tik tada, kai parlamentas pritars Vyriausybės programai.
L.Savickas tapęs ministru dėmesį skirtų „biurokratinių džiunglių“ sutvarkymui, įkurtų smulkaus verslo ombudsmeno institutą
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad per artimiausius keturis metus didelį dėmesį skirs lygiaverčių sąlygų verslų sukūrimui, taip pat jo planuose yra Smulkaus ir vidutinio verslo ombudsmeno instituto sukūrimas, „biurokratinių džiunglių“ sutvarkymas bei papildomas turizmo finansavimas.
„Turėjome labai produktyvų susitikimą su prezidentu. Turėjome galimybę iš esmės aptarti šalies ekonominę situaciją, pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduriame. Džiaugiuosi, kad prezidento ir mano išsakytos pozicijos iš esmės sutapo. Turėjau galimybę išdėstyti savo matymą ir prioritetus, kam būtų galima skirti papildomą dėmesį“, – po susitikimo su šalies vadovu Gitanu Nausėda Prezidentūroje žurnalistams kalbėjo L. Savickas.
„Vienas iš jų susijęs su lygiavertėmis sąlygomis verslui. Labai svarbu užtikrinti, kad nepriklausomai nuo to, ar stambus strateginis investuotojas užsienio, ar lietuviško kapitalo, svarbu, jog valstybė išlaikytų tą patį standartą, kaip institucijos su juo dirba“, – tvirtino jis.
L. Savickas tvirtino, kad ombudsmeno institucija galėtų suteikti realią pagalbą smulkiam ir vidutiniam verslui, taip pat jis akcentavo pagalbą šalies ekonomikai pereinant prie aukštesnės vertės prekių ir paslaugų kūrimo.
„Taip pat labai svarbu, kad smulkus ir vidutinis verslas turėtų kur kreiptis. Ombudsmeno institucija yra ta institucija, su kuria galėtume realiai suteikti pagalbą smulkiam verslui, turėt instituciją, į kurią galima kreiptis ir gauti užtarimą“, – sakė kandidatas į ministrus.
„Didelį dėmesį skyrėme tam, kad reikia ieškoti realių sprendimų, kaip pagelbėti šalies ekonomikai pereiti prie aukštesnės vertės prekių ir paslaugų kūrimo. Čia ir MTEP (moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra – ELTA) finansavimo didinimas, ir tikslinės valstybės paskatos yra tarp priemonių, kurias reikės padaryti“, – pažymėjo jis.
Politikas tikino, kad reikės skirti dėmesį verslų išlaisvinimui iš „biurokratinių džiunglių“ bei turizmo sektoriaus papildomam finansavimui.
„Identifikavome, kad vienas iš svarbiausių uždavinių bus ieškoti sprendimų, kaip išlaisvinti verslus ir investuotojus išlaisvinti iš biurokratinių džiunglių, ieškosime sprendimų ne tik Ekonomikos ministerijos, bet ir visos Vyriausybės lygiu, darydami tą kartu su verslu“, – teigė L. Savickas.
„Daug dėmesio skyrėme ir tolygiai regionų plėtrai (...) ir dar vieną aspektą išskirčiau, kad turizmas dažnai yra pamirštamas, nors turi didelį potencialą, kuris gali būti realizuojamas. Tam galėtų būti skiriamas papildomas dėmesys per finansavimo didinimą, tarptautinės rinkodaros didesnį finansavimą ir kitus sprendimus“, – aiškino jis.
Dėl RRF lėšų bus klausimų, kuriuos reikės išspręsti derinantis su Europos Komisija
Kalbėdamas apie galimybes per artimiausius porą metų gauti visas Lietuvai numatytas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF), L. Savickas akcentavo, kad tam tikrus su šia problema susijusius klausimus reikės išspręsti Vyriausybei derinantis su Europos Komisija (EK). Jis taip pat pabrėžė, kad dar didesnė problema yra ne lėšų gavimas, o jų išmokėjimas.
„Nuosekliai laikiausi pozicijos, kad RRF lėšų ne tik gavimo klausimas yra probleminis, bet dar didesnis – jų išmokėjimas. Tik daugiau nei penktadalis lėšų yra išmokėta, o laikotarpis likęs – tik du metai. 80 proc. lėšų turės būti išmokėta per dvejus metus, tai didžiulis iššūkis mūsų institucijoms, ką jau kalbėti apie ekonomikos dalyvius ir kokybišką pinigų panaudojimą“, – sakė „Vardan Lietuvos“ atstovas.
„Turėsime su iššūkiu susidoroti, tai akivaizdu. Yra klausimų, kuriuos išspręsti Vyriausybėje derinantis su Europos Komisija. Finansų ministerija yra pradėjusi teisinį ginčą su EK, tai tikrai nepadeda siekiant konstruktyvaus santykio. Tikiuosi, kad nauja Vyriausybė ir naujai suformuota EK galės atnaujinti santykį ir rasti sprendimus“, – tvirtino jis.
Tęs pastangas ir ieškos naujų priemonių, kad gynybos pramonė sulauktų deramo dėmesio
Parlamentaras taip pat pažymėjo, kad kadencijos metu reikės dėti pastangas ir tam, jog deramo dėmesio susilauktų gynybos pramonė bei jai nereikėtų užkliūti už „biurokratijos spąstų“.
„Susitikimo su prezidentu metu kalbėjome, kad labai svarbu neišvaistyti mūsų pastangų, resursų visoms įmanomoms sritims. Tarp sektorių, kurie turėtų sulaukti dėmesio, buvo paminėta ir gynybos pramonė, natūralu, kad tęsime dedamas pastangas ir ieškosime naujų priemonių, jog gynybos pramonė toliau sulauktų deramo dėmesio, pagalbos ir neužkliūtų už biurokratijos spąstų“, – tikino L. Savickas.
ELTA primena, kad Seimas pritarė naujosios centro kairės koalicijos lyderio, socialdemokrato G. Palucko kandidatūrai į premjerus. Prezidentas paskyrė G. Palucką premjeru ir, kaip numato įstatymas, pavedė ne vėliau kaip per 15 dienų nuo paskyrimo pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti svarstyti Vyriausybės programą.
Naujasis Ministrų kabinetas įgis įgaliojimus tik tada, kai parlamentas pritars Vyriausybės programai.
