Toks sprendimas patvirtintas ketvirtadienį vykusiame neeiliniame LSMU tarybos posėdyje.
„Lietuvos sveikatos mokslų universiteto taryba neprieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo projektui – perduoti sklypą išskirtinai „Rheinmetall“ bei pilnai kompensuoti universitetui visas galimas netektis ir nuostolius dėl būsimų infrastruktūros pokyčių“, – po posėdžio susirinkusiems žurnalistams sakė LSMU tarybos pirmininkas Gintaras Skorupskas.
„Suprantate, kad tai yra klausiamas, liečiantis įvairias sritis. Ir universitetas tikrai atsižvelgia į šios dienos aktualijas, į savo perspektyvas, į plėtrą. Taryba labai nuodugniai nagrinėjo šį klausimą ir sprendimas buvo priimtas vienbalsiai., tuo galime pasidžiaugti“, – tęsė jis.
Radviliškio rajone esantį 340 hektarų naudojamą žemės sklypą siekiama perimti gamyklos statyboms, o universitetui ketinama suteikti kitus, Vyriausybės nutarime numatytus žemės plotus. Ketvirtadienį LRT radijui premjerės patarėjas Dalius Krinickas teigė, jog LSMU pasiūlyti sklypai pagal kokybinius rodiklius yra netgi geresni.
„Tikrai įvertinome, kad sklypai, kurie yra pasiūlyti, kad būtų maksimaliai arti tos veiklos, kurią dabar universitetas vykdo, kad nebūtų didelis atstumas, kad žemės derlingumo koeficientas, plotas atitiktų dabartinį ir netgi yra pasiūlytas kiek didesnis plotas“, – teigė D. Krinickas.
Rektorius: siūlomi sklypų mainai adekvatūs, bet reikės keisti žemės paskirtį
Po tarybos posėdžio kalbėjęs LSMU rektorius Rimantas Benetis detaliai neatskleidė, kaip valstybė kompensuos universiteto patiriamus nuostolius. Visgi, jis užsiminė ir apie siūlomus šešis sklypus, kitas finansines kompensacijas.
„Manau, kad pagrindinė dalis kompensavimo yra sutarta. Galbūt dar bus kažkokių komentarų iš Vyriausybės, iš Žemės ūkio ministerijos. Detalės dar bus sprendžiamos“, – kalbėjo R. Benetis.
„Yra sutarta iš principo, kad Vyriausybė bandys atstatyti tuos nuostolius universitetui“, – sakė jis.
Klausiamas apie sklypus, kuriuos siūloma universitetui perimti vietoje teritorijos, kuri suteikiama gamyklos statyboms, rektorius nurodė, kad plotu šie mainai yra tinkami. Tačiau R. Benetis pastebėjo, jog siūlomų sklypų paskirtis – kitokia.
„Tai adekvatūs mainai, hektaras į hektarą. Bet jų paskirtis – žinote, kad žemė turi paskirtį – tas mūsų netenkina, reikės keisti“, – pripažino R. Benetis.
„Turime pažadus, kad atsižvelgs į mūsų pageidavimus“, – pridūrė rektorius.
Anot jo, galutinius sprendimus dėl sklypo perdavimo Vyriausybė turėtų priimti kitą savaitę.
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) sutartį dėl „Rheinmetall“ Lietuvoje plėtros pasirašė birželio pradžioje. Tądien ministerijos vadovė Aušrinė Armonaitė išreiškė lūkestį, kad su LSMU pavyks susitarti dėl jo valdomos valstybinės žemės perleidimo gamyklai. Visgi, ministrė pažymėjo, jei to padaryti nepavyks, Vyriausybė turi kitų instrumentų, kad valstybei itin svarbus projektas būtų užbaigtas kaip suplanuota – netoli Baisogalos esančiame sklype.
ELTA primena, kad balandžio pabaigoje Seimas pritarė įstatymų pakeitimams, kurie leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greičiau pradėti projektų vystymą Lietuvoje. Įstatymui įsigaliojus, šie gamintojai galės pradėti projektų vystymą dar negavę statybų leidimų. Šiuos leidimus projektų vykdytojai turės gauti iki statybų pabaigos.
Pakeitimais supaprastinamos su teritorijų planavimu, žemės sklypų formavimu ir statyba susijusios procedūros. Taip sudaromos sąlygos tokios gynybos pramonės veiklą Lietuvoje pradėti per kuo trumpesnį terminą.
Šie įstatymų pakeitimai parengti bendradarbiaujant su Krašto apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija ir Vyriausybės kanceliarija.
