Už mokestį susimoka vartotojai
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nepritarsianti nei vienam iš įstatymo projektų, siūlančių pratęsti bankų solidarumo įnašą. Anot jos, už mokestį „viena ar kita forma“ susimoka vartotojai.
„Išliksiu nuosekli ir nepalaikysiu bankų solidarumo mokesčio pratęsimo, nei vieno iš trijų siūlomų projektų. Visos priežastys, kurios buvo praėjusiais metais, jos tik dar labiau sustiprėjo. Viena ar kita forma sąskaitą sumoka vartotojai, ką mes matome iš brangstančių bankų paslaugų“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
„Balsuojant praėjusį kartą, praeitais metais, pagrindinis argumentas buvo, kad tai laikinas mokestis ir labai aiškus įsipareigojimas, jog jis įvedamas dvejiems metams. O dabar matome, kad laikinumas pratęsiamas ir kas gali atmesti, kad laikinas mokestis galėtų tapti nuolatiniu? Mano galva, tokiu būdu prarandamas pasitikėjimais pažadais ir žodžiais, argumentuojant vieną ar kitą sprendimą“, – pažymėjo ji.
Politikė aiškino, kad tai taip pat negerins pasitikėjimo iš sektoriaus, kuomet siekiama, jog į Lietuvą ateitų daugiau bankų.
„Mums labai svarbu, kad į Lietuvą ateitų daugiau bankų, jog būtų konkurencija bankų sektoriuje, o šis sprendimas (...) to pasitikėjimo ir aplinkos mūsų negerins“, – tikino liberalė.
Seimo opozicija: už pasirinkimo neturėjimą reikia mokėti
Tuo metu Seimo opozicijos atstovai tikina palaikantys siūlymą nuolatinį bankų solidarumo įnašą. Jeigu šiam pasiūlymui nebūtų pritarta, parlamentai tikina pritarsiantys mokesčio pratęsimui vieneriems metams.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad paslaugų aprėptis gyventojams mažėja, įkainiai didėja, tad bankai turi mokėti didesnius mokesčius.
„Manau, kad reikia pratęsti visam laikui ir nežaisti su laikinais pratęsimais. Tie nenumatyti pelnai gali būti ir po pusmečio, ir po metų, ir po trijų metų, tegul solidariai dalinasi. Paslaugų aprėptis gyventojams mažėja, o įkainiai nuolat didėja. Kada yra beveik monopolija ir gali diktuoti rinkos sąlygas, tai čia ne tavo darbo efektyvumo dėka tai atsiranda. Už pasirinkimo neturėjimą bankai solidariai gali mokėti didesnius mokesčius“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo S.Skvernelis.
„Keturis metus aš bandžiau bankus atsivilioti, dabar keturis Ingrida Šimonytė, ar atėjo nors vienas bankas? Neateina dėl to, kad čia per maža rinka. Baltijos regione dar kažkas būtų, tai argumentai tokie, o ne dėl mokestinės kažkokios dalies. Jeigu bus konkurencija, atsiras nauji žaidėjai, tada būtų galima kalbėti, kad tas mokestis nustotų galioti“, – pažymėjo jis.
Idėjai taikyti bankų solidarumo mokestį „amžinai“ pritarė ir socialdemokratų frakcijos Seime seniūnė Rasa Budbergytė. Ji tikino, kad projektas suprojektuotas taip, jog „grėsmių bankams nėra“.
„Pirmiausia būsime už tą projektą, kuris visam laikui. Manau, kad jis suprojektuotas taip, jog kažkokių grėsmių nėra, jei bankai neturės pelno, tai ir nemokės to mokesčio, mano nuomone viskas čia tvarkoje. Jeigu šiam projektui nebus pritarta, mes pritarsime kitam projektui, bet esu giliai įsitikinusi, kad bankai mokesčiais turi prisidėti daugiau negu kitas verslas“, – teigė R.Budbergytė.
„Nereikia bankams virkauti, nes gerai pasipelnė iš to, kad Europos Centrinis Bankas neatsakingai vykdė palūkanų politiką, jog teko žmonėms mokėti labai dideles palūkanas, kurios sunešė bankams labai didelius pelnus“, – akcentavo politikė.
Kalbos apie įkainių didinimą buvo ne paskutinis motyvas
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad bankų kalbos apie įkainių didinimą klientams prisidėjo prie siūlymo pratęsti solidarumo įnašą.
„Aplinkybės yra tos pačios, išskirtinės, ne nuo pačių bankų priimamų sprendimų gaunamos pajamos iš grynųjų palūkanų. Manome, kad toms aplinkybėms susidarius, kada ir patys bankai aktyviai pradėjo kalbėti apie įkainių didinimus klientus, suprantame, jog tai ne paskutinis motyvas žiūrint į situaciją, kuri susijusi sprendžiant bankų solidarumo įnašo klausimus“, – ketvirtadienį parlamente žurnalistams teigė M.Lingė.
Vis tik politikas pažymėjo, kad mokestis neturėtų būti nuolatinis. Anot jo, reikia atsižvelgti į palūkanų normų aplinkos dinamiką bei tai, kad bankai moka didesnį pelno mokestį nuo bendrojo tarifo.
„Pavadinimas yra laikinojo solidarumo įnašas, norėtųsi, kad ir išliktų jis laikinas. Dabar kalbame apie laiko korekciją, vienerių metų laiko korekcija, ir jeigu ateityje bus kažkokios kitos aplinkybės, reikia vertinti, kiek tame bankų veiksnių, sprendimų priimamų gaunamiems pelnams, o kiek yra išorinių faktorių“, – sakė konservatorius.
„Bankai moka 5 proc. didesnį pelno mokestį nuo bendrojo tarifo, tai taip pat svarbi aplinkybė. Kad būtų aiški ir prognozuojama aplinka, pasibaigus aukštoms palūkanų normoms, išnykus toms aplinkybėms“, – pažymėjo jis.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seime planuojama pateikti pasiūlymus, kuriais siūloma pratęsti bankų solidarumo įnašą.
Vyriausybė siūlo bankų solidarumo mokestį pratęsti dar vieneriems metams, 2025 m. mokėjimo laikotarpiui. Tam trečiadienį pritarė ministrų kabinetas. Tikimasi, kad pratęsus mokestį gynybos tikslams būtų sugeneruota 60 mln. eurų.
Tuo metu Seimo opozicinių frakcijų atstovai siūlo taikyti bankų solidarumo mokestį neribotą laiką. Kaip teigia iniciatoriai, tokiu būdu bus surenkami papildomi mokesčiai į valstybės biudžetą ir sudarytos galimybės sparčiau užtikrinti šalies saugumą.
Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus ir jo pavaduotojas Andrius Palionis taip pat pirmieji pasiūlė dar metams – iki 2025-ųjų pabaigos – pratęsti bankų laikinojo solidarumo mokestį.
Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė tikino nesuprantanti, kodėl bankai turi mokėti daugiau, nei kiti stambieji verslai. Anot jos, jokiam kitam sektoriui, periodiškai gaunančiam didesnes pajamas dėl išorės sąlygų, tokie apmokestinimai nėra taikomi.
Politikų idėjoms nepritarė ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Leonardas Marcinkevičius, kuris teigė, kad „laikinumo“ pažadas vėl panaudotas atmesti kritiką sprendimams, neigiamai veikiantiems Lietuvos verslo aplinką.
Vis tik pasiūlymą pratęsti bankų solidarumo įnašą palaiko šalies vadovas Gitanas Nausėda.
