„Neigiamai nustebino Vokietijos pramonės lūkesčių kritimas – nuo 45,5 punktų sausį iki 42,3 vasarį (mažesnė nei 50 punktų reikšmė indikuoja apie nuosmukį sektoriuje)“, – penktadienį savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašė V.Janulevičius.
Jo teigimu, Vokietijoje šiuo metu stebimas gamybos tendencijų pokytis – nuo nedidelio atsigavimo iki naujo nuosmukio: pranešama apie sumažėjusius gamybos ir eksporto užsakymus, didėja skirtumas tarp paslaugų ir gamybos.
Šis faktorius, anot Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidento, gali būti susijęs su Kinijos ekonomikos krizės įtaka.
Prisideda ir infliacija paslaugų sektoriuje. Įmonės praneša apie didesnį darbo užmokestį, įtakos bendrovėms turi ir konfliktas Raudonojoje jūroje.
„Guodžia tik viltis, kad jau netrukus Europos Centrinis Bankas (ECB) mažins palūkanų normas, bet, kaip jau minėjau, net pačiu optimistiškiausiu atveju (jei jos būtų mažinamos balandį), mes tai pajusime tik po 6 mėnesių. O juos reikia kažkaip išgyventi“, – rašė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas.
V. Janulevičius taip pat priminė, kad Lietuva yra pramoninė valstybė – pramonė sudaro apie penktadalį viso mūsų šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), o apie 84 proc. Lietuvos pramonės sukuriamos produkcijos yra eksportuojama.
„Praėjusiais metais pramonės produkcijos paklausa buvo nepakankama, o eksportas per metus sumažėjo daugiau nei 10 procentų. Apie 65 proc. eksporto keliauja į kitas Europos Sąjungos šalis, ir viena iš pagrindinių partnerių yra būtent Vokietija“, – rašė V. Janulevičius.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas aiškino, jog šiuo metu Lietuva turėtų susikoncentruoti į verslo sąlygų gerinimą ir prieigą prie kapitalo.
„Turime maksimaliai išnaudoti tas galimybes, kurias mums suteikia atėjusi RRF parama. Turime labai greitai suktis, nes ir geopolitinės aplinkybės veikia taip pat ne mūsų naudai“, – dėstė V. Janulevičius.
