Kalbinti praeiviai pasakoja, kad maisto stengiasi nešvaistyti, produktus perka atsakingai ir vartoja taupiai.
„Maistą tikrai stengiamės suvartoti. Ir daržovių geriausia atsivežt tiek, kiek suvartojame, ir maisto pirkti tiek, kiek suvartojame. Tikrai stengiamės nešvaistyti“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo praeivė.
„Gyvename taupiai, esame pensininkai“, – pripažino viena senjorė.
„Mažai ką išmetame, nebent kažką iš duonos, kai supelija. O daržoves suvalgome, jų perkame mažai, geriau užsiauginame savo“, – kalbėjo dar vienas.
Lietuvoje pastebima – žmonės maistą švaisto rečiau, dažnas išmeta kartą per mėnesį. Bet perkrautą vaišių stalą pakeitė perteklinis šaldytuvų užpildymas, rodo „Maisto banko“ ir „Swedbank“ tyrimo rezultatai. Specialistai sako, kad apsipirkimus vertėtų planuoti iš anksto, tai padėtų ir sutaupyti.
„Maisto švaistoma kiek mažiau, ypač švenčių metu. Galbūt tai yra susiję ir su pabrangusiais maisto produktais, ir apskritai kilusiomis kainomis. Tačiau paskutiniu metu kiek ryškėja produktų prisipirkimas ir užmiršimas. Vis tik turime iššūkių, nors gal ir gerų tendencijų galime įžvelgti“, – svarstė „Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Kol vieni maistą švaisto, dalis vos suduria galą su galu. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo direktorė Aistė Adomavičienė teigia, kad Lietuvoje skursta kas penktas gyventojas, o kas dešimtas negali sau leisti kasdien nusipirkti visaverčio, kokybiško ir sveiko maisto.
„Reikalingi ir sisteminiai sprendimai, kurie padėtų labiau spręsti maisto problemas. Visų pirma, tai yra adekvačios pajamos. Matome, kad netgi vidutinė senatvės pensija nesiekia skurdo rizikos ribos. Neįgaliųjų padėtis labai sudėtinga, bedarbių padėtis yra dar sudėtingesnė“, – aiškino A.Adomavičienė.
Problemą padeda spręsti paramos fondas „Maisto bankas“. Per aštuonis šių metų mėnesius nuo iššvaistymo pavyko išsaugoti beveik 5 tūkst. tonų maisto. Tai yra rekordinis per tokį laikotarpį išsaugoto maisto kiekis.
„Pastebėjome naują tendenciją: ūkininkai noriau dalijasi savo derliumi. Matydami, kad kažko neparduos, užuot laikę per žiemą sandėliuose, jie nutarė pasidalinti su stokojančiais. Tai labai mus džiugina“, – sakė „Maisto banko“ direktorius Simonas Gurevičius.
Nors vis dažniau kalbama apie gerėjančią situaciją, statistika vis dar nedžiugina. Per metus Lietuvoje prarandama 393 tūkst. tonų maisto. Vienam Lietuvos gyventojui per šį laiką tenka apie 141 kilogramą iššvaistyto maisto.
