Vilniuje gyvenantis Raigirdas pasakoja, kad jam svarbu rūpintis aplinka, todėl jis stengiasi tinkamai tvarkyti atliekas.
„Stengiuosi baterijas rūšiuoti, dažniausiai jas kaupiu namuose, neišmetu kartu su bendromis atliekomis. Jas surinkti ir pasitaikius progai nunešti į tam tikrus punktus, kur jas priima, teisingai išrūšiuoti pakankamai paprasta“, – „Lietuvos ryto“ televizijai pasakojo vilnietis.
Rugpjūtį įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas dėl baterijų ir baterijų atliekų. Jis turėtų atnešti pokyčių ir į verslo, ir į gyventojų kasdienybę: reglamentuojamas visas baterijų gyvavimo ciklas nuo baterijų sukūrimo iki baterijų atliekų sutvarkymo.
Kaip aiškino Asta Pakštaitė-Marcinkienė, Gamintojų ir importuotojų asociacijos direktorė, duota nemažai pereinamojo laikotarpio verslui pasiruošti. Tam tikras užduotis reikės įgyvendinti dvejų metų perspektyvoje, o kai kuriuos tikslus pasiekti – po kelerių metų, net iki 2030-ųjų.
Vienas iš pokyčių – prietaisai turės būti pagaminti taip, kad baterijas būtų galima patiems išimti ir pakeisti. Iki šiol daugiausiai nepasitenkinimo kyla dėl mobiliųjų telefonų baterijų.
„Kol nėra galimybių lengvai jas pakeisti. Jeigu ta elektronika jau sugedusi arba nebetinkama naudoti, geriausia būtų ją tiesiog nešti atsakingiems, legaliems atliekų tvarkytojams“, – patarė Veronika Masalienė, Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacijos direktorė.
Palaipsniui didės skaičius, kiek išeikvotų baterijų Lietuva turės surinkti ir perdirbti.
„Šiai dienai puikiai tvarkėmės su 45 proc. nešiojamų baterijų surinkimo užduotimi. Reglamente numatytos kitos gairės, žymiai didesnės. Iki 2027 m. turėsime surinkti net 63 proc., o 2030 m. turėsime pasiekti net 73 proc.“, – nurodė A.Pakštaitė-Marcinkienė.
Ekspertai teigia, kad kiekvieno iš mūsų namuose yra atliekų.
Anot V.Masalienės, vidutinės šeimos namų ūkyje yra apie 74 elektronikos prietaisus. Kas aštuntas iš jų yra nenaudojamas arba sugedęs.
Ji patarė: stambią ir vidutinę elektroniką galima atiduoti susisiekus su „Man rūpi rytojus“.
