Šiuo metu Lietuvoje veikia 19167 statybų bendrovės, kuriose dirba beveik 108 tūkst. darbuotojų. Nuo 2020 m. statybų bendrovių ir jose dirbančių darbuotojų skaičius nuolat augo: 2020 m. 16144 statybų įmonėse dirbo beveik 102 tūkst. darbuotojų, 2021 m. 17171 bendrovėje buvo daugiau kaip 102 tūkst. darbuotojų, o 2022 m. pradžioje 18512 įmonių darbuotojų skaičius viršijo 106 tūkst.
Statybų bendrovių vadovo vidutinis amžius siekia beveik 46 m., 87,5 proc. statybų įmonių vadovų yra vyrai. Palyginti su kitais sektoriais, statybų bendrovės rinkoje išsilaiko trumpiau – vidutinis jų veiklos laikotarpis sudaro 10 m., kai vidurkis Lietuvoje viršija 13 m.
Nors statybininkų atlyginimai šiemet buvo vieni iš sparčiausiai augančių, šio sektoriaus darbuotojų vidutinis darbo užmokestis atsilieka nuo Lietuvos vidurkio.
„Sodros“ duomenimis, statybininkų atlyginimai antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 22 proc., nuo 1042 eurų iki 1300 eurų prieš mokesčius (880 eurų „į rankas“), o vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų Lietuvoje darbo pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 12,3 proc. arba 217 eurų ir siekė 1980 eurų iki mokesčių.
Statybų įmonės bankroto rizika – dvigubai aukštesnė nei vidurkis Lietuvoje
Šiuo metu aukštai ir aukščiausiai bankroto rizikos klasėms priklauso 18 proc. statybų bendrovių, kai š. m. pradžioje tokių įmonių buvo 20 proc., o 2022 m. pradžioje – 19 proc. Aukštai ir aukščiausiai vėlavimo mokėti rizikos klasėms dabar priklauso 31 proc. statybų įmonių, kai 2023 m. pradžioje šis rodiklis siekė 37 proc., o praėjusių metų pradžioje – 34 proc.
Kalbant apie visas įmones Lietuvoje, neišskiriant statybų sektoriaus, 2023 m. pradžioje aukštai ir aukščiausiai bankroto rizikos klasėms priklausė 9 proc. visų šalies įmonių, o 2022 m. pradžioje – 12 proc. Vėlavimo mokėti aukštai ir aukščiausiai rizikos klasėms šių metų pradžioje priklausė 17 proc., о 2022 m. pradžioje – 21 proc. visų Lietuvos bendrovių.
„Nors pastaraisiais metais statybų sektorius išgyveno augimo laikotarpį, jis yra ypač jautrus skolinimosi sąlygoms, paklausos svyravimams, geopolitiniams pokyčiams.
Pandemijos metu statybininkai išgyveno paklausos bumą, kai daug žmonių priėmė sprendimą gerinti būstą, energijos kainos buvo žemos, o skolinimasis – palyginti pigus.
Vėliau statybų sektorius susidūrė su daugybe iššūkių dėl tiekimo grandinių sutrikimo, būtinybe atsisakyti bendradarbiavimo su sankcionuotomis šalimis, – aiškina Jekaterina Rojaka, „Creditinfo Lietuva“ verslo strategijos ir plėtros vadovė. – Pastaraisiais mėnesiais, Europos Centriniam Bankui vis keliant bazines palūkanų normas, pabrango skolinimasis – tai mažina gyventojų galimybes imti paskolas, o kreditų pagalba pastatyti būstai lėčiau parduodami.“
Šiemet bankroto procedūra pradėta 136 statybų įmonėms
Nuo 2007 m. Lietuvoje iš viso bankrutavo 44256 statybos įmonės. Daugiausia bankrotų įvyko 2009 m. (445), 2016 m. (351) bei 2017 m. (367). Tik 2007 m. bankrotų skaičius buvo mažesnis nei 100 (67). 2020 m. Lietuvoje nemokiomis tapo 163 statybos bendrovės, 2021 m. – 131, 2022 m. – 237. Per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius Lietuvoje bankroto procedūra buvo pradėta 136 statybos bendrovėms.
Šiuo metu kredito biuro sistemose registruotos 11512 statybos įmonių skolos, kurių bendra suma sudaro beveik 90 mln. Eur. Vidutinis vienos skolos dydis siekia 7800 eurų. Šiemet rugsėjo pradžioje skolų skaičius buvo 11512, o per pirmus aštuonis šių metų mėnesius įregistruotos 962 naujos skolos.
„Sudarant sutartis su statybų įmonėmis patartina didesnį dėmesį skirti jų rizikingumo vertinimui ir aiškiai tartis dėl apmokėjimo sąlygų“, – pataria J. Rojaka.
„Registrų centrui“ pateiktais duomenimis, daugiausia pajamų pernai gavusių statybų bendrovių dešimtuką sudaro: „YIT Lietuva“ (140,6 mln. Eur), AB „Kauno tiltai“ (134,4 mln. eurų), „Conres LT“ (100,1 mln. eurų), „Autokausta“ (83,2 mln. eurų), „Tetas“ (79 mln. eurų), „Staticus“ (75,9 mln. eurų), „Merko statyba“ (70,4 mln. eurų), „Žilinskis ir Co“ (68,7 mln. eurų) bei „INGUS“ (63,9 mln. eurų).
Iki šiol 2022 m. finansinių ataskaitų nepateikė beveik penktadalis (19 proc.) šio sektoriaus įmonių.
J. Rojakos nuomone, artimiausioje ateityje, slopstant paklausai nekilnojamajam turtui, statybų sektoriaus veiklos aktyvumą palaikys valstybės užsakymai ir pastatų modernizavimo programos.
Tačiau mažėjanti paklausa turi tik ribotą poveikį galutiniams statybų paslaugų įkainiams: pigesnės statybinės medžiagos nekompensuoja sparčiai augančių šiame sektoriuje atlyginimų, kurie sudaro virš ketvirtadalio visų statybų sąnaudų, todėl statybos ir toliau brangsta (liepos mėn. statybų sąnaudų metinis pokytis siekė 3,7 proc.), sparčiausiai didėjo pastatų remonto sąnaudos (9,2 proc.).
