Labiausiai darbuotojų trūksta technologijų, inžinerijos ir energetikos sektoriuose
Užimtumo tarnybos duomenimis, labiausiai darbuotojų trūksta augančiuose sektoriuose, tokiuose kaip technologijų, inžinerijos ar energetikos.
„Trūkstamų profesijų atstovai puikiai žino savo vertę rinkoje, nes kai kurių specialybių paklausa net 7–8 kartus viršija pasiūlą. Jau senokai praėjo laikai, kai darbdavys galėjo rinktis iš didelio kandidatų skaičiaus“, – Eltai perduotame komentare teigia tarnyba.
„Tad darbdaviams tenka pasistengti prisivilioti gerus specialistus ir rasti kompromisus. Akivaizdu, kad verta tai daryti, nes darbuotojų labiausiai trūksta augančiuose sektoriuose, pavyzdžiui, technologijų, inžinerijos ar energetikos srityse“, – priduriama komentare.
Antrąjį šių metų ketvirtį Užimtumo tarnybos laisvų darbo vietų platformoje elektros inžinieriams, elektros inžinerijos technikams, elektrikams, elektromonteriams darbo pasiūlymų registruota daugiau nei tokio darbo ieškančių žmonių.
„Darbdaviai daugiau laisvų darbo vietų pateikė nei pernai tuo pačiu laikotarpiu elektros inžineriniams, elektros linijų įrengėjams ir taisytojams, elektroninės įrangos mechanikams ir taisytojams“, – teigia Užimtumo tarnyba.
„Tačiau pasiūla mažesnė – darbo ieškančių elektros inžinierių, elektromechanikų ir elektromonterių, elektrikų, elektroninės įrangos mechanikų ir montuotojų per 2023 m. antrąjį ketvirtį įregistruota mažiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu“, – priduriama komentare.
Tiek specialistų, tiek kvalifikuotų darbininkų bei operatorių grupėje stebimas ir statybos sektoriaus darbuotojų trūkumas. Reikalingi statybos ir gamybos meistrai bei brigadininkai, betonuotojai ir betono apdailininkai, vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai, statybininkai, tinkuotojai bei stogdengiai.
Trūksta ir metalo apdirbimo darbininkų, pavyzdžiui, šaltkalvių, variklinių transporto priemonių mechanikų, metalo apdirbimo staklių derintojų ir operatorių.
Specialistų ir įstaigų tarnautojų grupėje fiksuojamas švietimo ir sveikatos sistemos darbuotojų, pavyzdžiui, specialiųjų poreikių mokinių mokytojų, pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų, ikimokyklinio bei pradinio ugdymo mokytojų, gydytojų specialistų, bendrosios praktikos gydytojų ir slaugytojų, psichologų, vaistininkų ir fizioterapeutų trūkumas.
Anot tarnybos specialistų, sprendžiant darbuotojų trūkumą, būtina pažindinti moksleivius ir jaunimą su paklausiausiomis profesijomis.
„Ilgalaikėje perspektyvoje inžinerinių, technologijų srities specialistų, švietimo ir sveikatos priežiūros specialistų poreikis tik didės, tad ilgalaikėje perspektyvoje būtina kryptingai organizuoti moksleivių ir jaunimo profesinį orientavimą, supažindinti su paklausiomis profesijos ir padėti jas prisijaukinti“, – pabrėžia Užimtumo tarnyba.
Prognozuoja energetikos specialistų poreikio augimą
Bendrovės „Ignitis grupės“ specialistės Giedrės Žlibinienės teigimu, energetikų poreikis rinkoje yra didelis ir, prognozuojama, tik augs.
„Energetikų poreikis rinkoje yra didžiulis ir tik augs, turint omenyje vykstančią atsinaujinančios energijos plėtrą. Skaičiuojame, kad iki 2030 m. reikės apie 2,5 tūkst. naujų energetikos specialistų, iš kurių didžioji dalis dirbs su jūrinio vėjo energetika“, – Eltai sakė #EnergySmartSTART programos vadovė G. Žlibinienė.
„Lietuvoje permainos energetikoje tik įsibėgėja, plečiama saulės ir vėjo elektrinių infrastruktūra, investuojama į inovatyvius žaliuosius sprendimus“, – pridūrė ji.
„Ignitis grupės“ atstovė pabrėžė, kad dėl atsinaujinančios energijos plėtros šalyje netolimoje ateityje vis labiau reikės būtent šiai sričiai kvalifikuotų specialistų.
„Tiek šiandien, tiek žvelgiant į ateitį, energetikos rinkai reikės daugybės specialistų, kurie projektuoja, diegia, programuoja, vysto ir įgyvendina žaliosios gamybos projektus“, – teigė G. Žlibinienė.
„Todėl ypač paklausios turėtų būti elektros inžinerijos ir energijos inžinerijos studijų kryptys“, – akcentavo ji.
Visgi G. Žlibinienė teigė pastebinti inžinerines studijas besirenkančiųjų mažėjimą. Todėl, pasak jos, pats verslas stengiasi sudominti moksleivius darbu energetikos srityje.
„Pastarąjį dešimtmetį studentų, besirenkančių inžinierines kryptis, tendencingai mažėjo, nors paklausa išliko stabili. Neramina tai, kad turime pakankamai ambicingus planus atsinaujinančios energetikos plėtrai, o specialistų trūkumas išlieka aktualus“, – pažymėjo specialistė.
„Prieš daugiau kaip metus inicijavome „#EnergySmartSTART“ programą, kuria siekiame padėti žmonėms atrasti save energetikoje, rinktis energetiko kelią, galiausiai, geriau suprasti energetiką ir joje vykstančius procesus“, – kalbėjo G. Žlibinienė.
Taip pat, anot jos, praėjusiais metais energetikos įmonės skyrė beveik 250 tūkst. eurų paramą aukštosioms mokykloms.
„2022 m. energetikos įmonės skyrė 246 tūkst. eurų paramą aukštosioms mokykloms, kurios gautą paramą tikslingai skyrė būsimų energetikų stipendijoms“, – sakė specialistė.
„Ignitis grupė“ šiais metais pasirašė sutartis su devyniomis aukštosiomis šalies mokyklomis, kurios skirs stipendijas beveik šimtui pirmo ir antro kurso studentų. Elektros ir energetikos inžinerijos studijų kryptis pasirinkusiems studentams per 2023–2024 mokslo metus bus skirta beveik 300 tūkst. eurų parama“, – pridūrė G. Žlibinienė.
Statybų sektoriuje darbuotojų trūksta penktus metus iš eilės
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas pastebi, kad darbuotojų statybų sektoriuje trūksta jau penkerius metus. Pirmiausia, anot jo, dalis lietuvių išvyksta dirbti į užsienį, kur rangos darbus atlieka Lietuvos statybų sektoriaus įmonės.
„Darbo jėgos poreikis Lietuvoje statybų sektoriuje jaučiamas jau penkerius metus“, – Eltai sakė D. Gedvilas.
„Kadangi užsienio rinkose statybos apimtys augo, nemaža dalis lietuvių dirba užsienio rinkai, todėl mes jaučiame tikrai didelį deficitą. Pavyzdžiui, praėjusiais metais Lietuvos statybų sektorius užsienyje uždirbo rekordines pajamas. Aišku, kad tuos darbus ten atliko, dirbo mūsų, Lietuvos, specialistai“, – pasakojo asociacijos prezidentas, pridurdamas, kad jei šios tendencijos užsienio rinkoje išsilaikys, Lietuvoje ir toliau mažės statybos darbuotojų.
Vis tik, D. Gedvilo teigimu, didžiausią įtaką statybos sektoriaus darbuotojų trūkumui daro praeityje padarytos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) klaidos ir pastangų jas ištaisyti dabar stoka.
„Yra padarytos strateginės klaidos švietimo sistemoje. Švietimo ministerija kažkada teikė teisės aktus, kad tikslieji mokslai – matematika, inžinerija, fizika – nekuria pakankamai daug pridėtinės vertės valstybei, to pasekmes jaučiame ir dabar“, – pabrėžė statybininkų atstovas.
„Studijuoti inžinerinių mokslų ateina vis mažiau jaunų žmonių, todėl, kad labai mažai įdedama investicijų į profesinį orientavimą. Švietimo ministerijos padarytos ir šiuo metu daromos klaidos atsiliepė ir atsilieps sektoriui“, – kalbėjo D. Gedvilas.
Jis sukritikavo Vyriausybės priimtą sprendimą reorganizuoti Vilniaus technologijų ir dizaino kolegiją (VTDK), pabrėždamas, kad jos prijungimas prie Vilniaus kolegijos tik sumažins į rinką ateinančių naujų darbuotojų skaičių. Anot D. Gedvilo, VTDK iki šiol paruošdavo daugiausia statybininkų.
„Buvo priimtas sprendimas likviduoti Vilniaus technologijų ir dizaino kolegiją, kuri ruošia būtent daugiausia statybininkų, prijungiant ją prie Vilniaus kolegijos. Akivaizdu, kad šis veiksmas turės poveikį, matysime, kad Vilniaus apskrityje dar labiau trūksta būtent darbuotojų, kurie ateitų dirbti į statybų sektorių“, – piktinosi statybininkų asociacijos prezidentas.
„Tokie žingsniai prisideda prie to, kad jaučiame darbo jėgos stygių, negalime pilnavertiškai rengti didelių projektų valstybei ir, ko gero, ateity turėsime pasitelkti daugiau statybos rangovų iš kitų šalių. Nes, patys neinvestuodami į specialistų ugdymą, akivaizdžiai turėsime problemą namų rinkoje“, – aiškino D. Gedvilas.
Asociacijos prezidentas pabrėžė aukštojo mokslo svarbą rengiant statybų sektoriaus darbuotojus. Pasak jo, šiandien nebeužtenka statybos pagrindų, nes specialistas turi mokėti naudotis įvairiomis technologijomis.
„Manau, technologijos keičiasi, ženkliai sudėtingėja statybos, atsiranda visiškai nauji prietaisai, automatizuotos sistemos, elektronikos. Kad būtų galima naudoti tuos prietaisus statybvietėje, reikalingos žinios – ne tik išmanyti pačią technologiją, bet ir sugebėti naudoti išmanius įrankius statybose“, – sakė D. Gedvilas.
„Šiandieną statybose reikia labai išmanių žmonių, reikia specialistų, kurie sugeba dirbti ir su elektronikos įskiepiais turinčiais prietaisais, ir su trimate grafika, ir su lazeriais“, – pridūrė jis.
Praėjusiais metais inžinerijos krypties studijas rinkosi 190 studentų mažiau nei 2021-aisiais
Švietimo ministerijos duomenimis, 2022 m. į inžinerijos krypties studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose įstojo 3289 studentai, o šias studijas šiemet užbaigė 2415 absolventų. 2021–2022 mokslo metais studijas rinkosi 3479 studentai, o baigė 2564 absolventai.
Iš 2022–2023 mokslo metais įstojusiųjų į inžinerines studijas, energijos inžineriją pasirinko 128 studentai, tais pačiais metais šią programą baigė 69 absolventai. Tuo tarpu 2021–2022 mokslo metais įstojusių buvo mažiau – 102 studentai, tačiau daugiau baigusiųjų – 87 absolventai.
Praėjusiais metais mechanikos inžineriją pasirinko 256 studentai, tais pačiais metais baigė 148 absolventai. 2021–2022 mokslo metais įstojo nežymiai daugiau studentų – 267, baigė taip pat šiek tiek daugiau – 165 – absolventai.
Kaip jau pastebėjo statybininkų asociacijos prezidentas D. Gedvilas, statybos inžinerijos studijų programą tiek renkasi, tiek baigia vis mažiau jaunų žmonių.
2022–2023 mokslo metais statybos inžineriją pasirinko 734 studentai, tais pačiais metais baigė 544 absolventai. 2021–2022 mokslo metais į šią programą įstojo 807 studentai, baigė 562 absolventai.
Visgi pastebimas pokytis profesinio rengimo mokyklose – praėjusiais metais į inžinerijos srities programas įstojo 307 mokiniais daugiau nei 2021-aisiais. Didžiausias skirtumas pastebimas statybos ir statybos inžinerijos programoje – 281 mokiniu daugiau nei 2021 metais.
„2022–2023 mokslo metais į inžinerijos srities profesinio mokymo programas profesinio mokymo įstaigose įstojo 5103 mokiniai, o 2021–2022 mokslo metais – 4796“, – Eltai teigė ministerija.
Iš jų mechaniką pasirinko 2560 mokinių (2021–2022 m. m. – 2672), elektrą ir energiją bei elektroniką ir automatiką – 536 mokiniai (2021–2022 m. m. – 405), statybą ir statybos inžineriją – 1985 mokiniai (2021–2022 m. m. – 1704).
Komentuodama statistiką, ministerija pabrėžė demografinių pokyčių įtaką stojančiųjų ir studijuojančiųjų inžinerijos krypties studijas.
„Nors pagal inžineriją ir gamybą studijuojančių studentų dalį esame ES dešimtuke, svarbu atkreipti dėmesį į demografinius pokyčius, kurie palietė visus be išimties ekonomikos sektorius. Per 10 metų perpus sumažėjo abiturientų skaičius – 2010 m. apie 38 tūkst., dabar – apie 19 tūkst. Universitetų bakalauro absolventų nuo 2009 m. sumažėjo 61 proc. – nuo 21,5 tūkst. iki 8,5 tūkst.“ – akcentavo ŠMSM.
Ministerija: inžinerinis mąstymas ugdomas mokyklose, abiturientai finansiškai skatinami rinktis inžinerijos studijas
Mažėjant stojančiųjų į inžinerijos srities studijas ir vis labiau šiame sektoriuje trūkstant darbuotojų, švietimo ministerija mato poreikį populiarinti tiksliųjų mokslų mokymąsi tiek bendrojo ugdymo, tiek aukštosiose mokyklose. Visgi tam, pažymi ŠMSM, reikalingas švietimo ir verslo bendradarbiavimas.
„Siekiant populiarinti inžinerijos sektorių, stiprinti inžinerinių krypčių mokomuosius dalykus, STEM ugdymą, inžinerijos studijas, mokslą ir užsiauginti naujų, stiprių inžinerijos specialistų, reikalingas glaudus švietimo ir verslo bendruomenių bendradarbiavimas“, – rašoma perduotame komentare.
Savo ruožtu ŠMSM skatina STEAM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerinio, menų ir matematinio ugdymo) centrų atidarymą, matematikos mokymo stiprinimą, inžinerinių pradmenų suteikimą moksleiviams.
„Beveik prieš dvejus metus duris atvėrė septyni regioniniai STEAM centrai, šiemet turėtų pradėti veikti dar 3 nacionaliniai STEAM centrai didžiuosiuose miestuose. Ministerija, konsultuodamasi su ekspertais, parengė ir metų pradžioje patvirtino matematikos mokymosi gerinimo planą“, – rašoma ministerijos komentare.
„Inžinerinis mąstymas ugdomas per įvairias pamokas (technologijų, tiksliųjų, gamtos mokslų), o nuo kitų mokslo metų atsiranda galimybė III gimnazijos klasės mokiniams mokytis inžinerinių technologijų kaip pasirenkamojo dalyko ir laikyti inžinerinių technologijų valstybinį brandos egzaminą“, – teigė ministerija.
Taip pat, anot švietimo ministerijos, stiprinamas profesinis mokymas, suteikiama daugiau valstybės finansuojamų vietų stojantiems į inžinerijos programas.
„Stiprinamas profesinių mokyklų tinklas, 2024 m. planuojamos didelės investicijos į mokymo infrastruktūrą, programų atnaujinimą, mokytojų kompetencijas. Prioritetas bus teikiamas sektoriams, kurie yra lyderiai žaliosios ir skaitmeninės transformacijos procese“, – sakė ŠMSM.
„2023–2024 m. m. daugiausia valstybės finansuojamų vietų profesinio mokymo įstaigose paskirstyta inžinerijos ir inžinerinių profesijų srities mokymo programoms – 4,4 tūkst. vietų“, – pridūrė ministerija.
Švietimo ministerija vykdomą kolegijų pertvarką mato kitaip nei statybininkų asociacijos prezidentas D. Gedvilas, kuris Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos reorganizavimą laiko grėsme pakankamam statybininkų parengimui. Anot ŠMSM, trūkstamus tiek energetikos, tiek statybos inžinierius paruoš Kaune planuojama įsteigti Lietuvos inžinerijos kolegija. Ministerija pabrėžia, jog ši kolegija padės parengti darbo rinkos poreikius atitinkančius specialistus.
„Numatoma ypač stiprinti inžinerijos krypties kolegines studijas Vilniuje, Klaipėdoje, o Kaune planuojama steigti Lietuvos inžinerijos kolegiją, kuri rengtų darbo rinkos poreikius atitinkančius aukštos kvalifikacijos inžinerinio profilio specialistus, turėtų giminingų studijų bei taikomųjų tyrimų vykdymui reikalingą infrastruktūrą“, – argumentavo ministerija.
„Visgi svarbu ne tik sudaryti sąlygas jaunimui rinktis inžinerines studijas, reikia, kad stojančiųjų trauka į inžinerinį sektorių būtų skatinama ir darbo rinkos, t. y. kuriamos šiems specialistams patrauklios darbo sąlygos, karjeros galimybės, atlygis“, – pridūrė ŠMSM.
