Apie tai jis kalbėjo „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“.
Krizės nėra ir galbūt jos nesulauksime
„Lietuvos ekonomika jau du ketvirčius yra sustojusi. Tai reiškia, kad esame techninėje recesijoje. Vadinasi, stovime šalikelėje ir svarstome, kur toliau judėti“, – taip esamą situaciją apibūdino M.Dubnikovas.
Gerai bent tai, kad praėjusieji metai Lietuvos pramonei buvo itin geri. Šiemet susitraukimas fiksuojamas, bet, M.Dubnikovas atkreipė dėmesį, jog esamus skaičius lyginame su itin aukštais praėjusių metų, tad natūralu, kad nuo tokio aukšto lygio leidžiamės.
„Dėl to esame mažiau laimingi, bet kažko blogo nenutiko. Žmonių atlyginimai auga dviženkliais skaičiais, užimtumas yra arti rekordinių aukštumų, tie, kurie nori dirbti, darbą turi. Paskutinės apklausos net rodo, kad Lietuvos gyventojai yra vieni iš laimingiausių Vakarų Europoje, tad situacija nėra bloga“, – teigė jis.
Jis paminėjo ir tai, kad šiuo metu lietuviai turi pinigų tiek, kiek niekada neturėjo. Sąskaitose – jau virš 20 mlrd. eurų. Anot M.Dubnikovo, jau esame pakankamai turtingi ir gebame amortizuoti išaugusias būsto paskolas, pabrangusį maistą, dėl to didelio streso nepatiriame.
„Tikriausiai visi susiduriame ir su tuo, kad savaitgalį staiga norime išvažiuoti į Druskininkus, bet matome, kad ten viskas užsakyta, laisvų nakvynės vietų nėra. Tad didžiajai daugumai gyvenimas Lietuvoje yra pakankamai geras“, – teigė jis.
Be to, kaip pabrėžė ekspertas, recesija yra tada, kai ekonomika sulėtėja, bet žmogus dar turi darbą, o krizė prasideda, kai darbo netenkama. Tad kol kas apie krizę kalbėti neverta.
„Jau turbūt pusę metų žmonės laukia, kada bus krizė, kada turtas atpigs, kada bus galima kažką nupirkti, bet kaip neateina krizė, taip neateina, o belaukdami tikriausiai taip ir pralauksime šaltuką, pastaruoju metu vyraujantį Europoje“, – mano M.Dubnikovas.
Gali būti, jog greitai atsitiesime
Pašnekovo nuomone, vertėtų sulaukti šių metų antrojo ketvirčio rezultatų, kurie gali parodyti net jau kiek geresnius skaičius, galbūt pagaliau atsispirsime ir vėl ekonomika ims augti: „Gali būti, kad šįkart šiame ekonominiame šurmulyje praslysime.“
Anot jo, tai gali pavykti dėl nemenkai atpigusios energetikos, žaliavų, mat dabar galima gaminti pigiau, vartojimas taip pat gali augti.
M.Dubnikovas pabrėžė ir augantį šalies energetinį nepriklausomumą: „Auga saulės, vėjo elektrinių skaičius. Vadinasi, Lietuva vis daugiau apsirūpina elektros energija ir tie 10–100 mln. eurų, iškeliaujantys į užsienį dėl perkamos energetikos, ims likti Lietuvoje. Per artimiausius 5–6 metus galbūt sutaupysime ir 1 mlrd. eurų. Jis liks Lietuvoje, kai anksčiau iškeliaudavo į užsienį. Lietuvoje liks daugiau pinigų, o tai reiškia ir tai, kad verslas turės daugiau galimybių atsitiesti.“
Be to, neblogai laikosi ir Vokietija, nuo kurios mes esame nemenkai priklausomi dėl eksporto. Tai dar vienas ženklas, kad Lietuvos ekonomika gali atsispirti ir kilti aukštyn.
Būstas neturėtų smarkiai pigti
Nekilnojamojo turto (NT) rinka kol kas vis dar prislopusi. Augantis EURIBOR pirkėjus išties išgąsdino. Be to, jis nemenkai pakeitė ir kurį laiką veikusį būstų nuomos verslo modelį.
„Jis įsigalėjo prieš kokį 10 metų. Žmonės nusiperka vieną, du ar net tris būstus išsimokėtinai, visus išnuomoja, ir jie, gaudami pajamas iš nuomos, ne tik grąžina paskolą, bet dienos pabaigoje dar ir uždirba be rizikos.
Bet dabar būsto paskolos palūkanoms viršijus 5 proc. šis verslo modelis nebeveikia, nes, pavyzdžiui, Vilniuje nuomos pajamingumas – 5–6 proc. per metus, bet EURIBOR ir maržos kaštai rodo, kad tos verslas jau nebegyvybingas.
Čia nutraukta labai didelė NT paklausos gija. Kai kurie priversti net primokėti, šerti šį verslo modelį pinigais, kad jis išliktų stabilus, o ne visi tai gali, todėl atsirado papildoma NT pasiūla“, – aiškino M.Dubnikovas.
Anot jo, palūkanų augimas padarė meškos paslaugą tokiu verslu užsiimantiems, iš kitos pusės – grąžino visus prie realybės, nes beatodairiškas NT pirkimas ir tikėjimas, jog tai yra investicija be rizikų – nėra teisinga, mat kiekviena investicija yra rizikinga.
„Per pastaruosius 10 metų užaugo karta, kuri net nežinojo, jog pinigai kainuoja. Dabar ji priversta tai sužinoti“, – paminėjo jis.
M.Dubnikovas ragino dar nepamiršti ir to, jog po pandemijos vėl galint laisvai keliauti lietuviai pinigus nukreipė ir į NT užsienio šalyse: Ispanijoje, Graikijoje, Kipre.
„Tad NT rinkoje dabar jaučiamas šaltukas, bet reikšmingo kainų kritimo nėra ir turbūt sunku jo tikėtis.
Jei kas nors laukia dramatiško kainų kritimo, to nebus, jei nieko blogo nenutiks. Kainos galbūt koreguosis tik keliais procentais, bet ilguoju periodu išliks stabilios. Juk kaip ir kiekvienas turtas, NT po truputį brangsta“, – komentavo finansų analitikas.
