„Mums susidaro toks įspūdis, kad nei latviai, nei estai labai detaliai taip ir nebuvo svarstę, kaip jie atsijungs nuo
Rusijos, nes jie nei tą sutartį gerai išsinagrinėjo, nei paruošė labai aiškų planą, kaip įvyks atsijungimas“, – pirmadienį LRT radijui sakė R. Masiulis.
„Kai pradedame kalbėti su latviais ir estais – kaip jūs matote atsijungimą – jie tada pradeda diskutuoti, galvoti įvairius variantus. Jeigu tu rimtai ruošiesi atsiskirti ir įvykdyti tokį svarbų veiksmą, turėtų būti atlikta teisinė analizė, techninė analizė“, – tvirtino „Litgrid“ vadovas.
„Mus dėl to tas ir trikdo – kad tokio, kaip sakyti, veržimosi iš Rusijos glėbio nėra“, – pridūrė jis.
R. Masiulis nurodė, kad Estija savo poziciją argumentuoja galimais ekonominiais praradimais. Todėl, anot jo, Talinas ir toliau laikosi gynybinės pozicijos, akcentuodamas, jog atsijungti nuo BRELL įmanoma tik 2025 m. pradžioje. „Litgrid“ vadovas pažymėjo, kad tokią laikyseną remia ir Ryga.
Todėl, pripažįsta R. Masiulis, Baltijos šalių sinchronizacija veikiausiai vyks ne pagal Lietuvos planus.
„Viltis miršta paskutinė. Bet taip, kaip kryptis rodo – vis tiek mes esame priklausomi nuo estų ir latvių. Jeigu jie pozicijos nepakeis, deja, bus pagal jų grafiką – dėl to, kad mes negalime vieni išeiti“, – apgailestavo jis.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS / UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.
Lietuva siekia sinchronizaciją įgyvendinti iki 2024 m. vasario – tam jau šį rugpjūtį Baltijos šalims būtina paskelbti apie planus nebepratęsti BRELL sutarties. Aktyviai to siekiantis Vilnius kol kas nesulaukė Latvijos ir Estijos pritarimo sinchronizuotis anksčiau.
Ruošdamasi atsijungimui nuo BRELL, „Litgrid“ dar balandį atliko izoliuoto elektros sistemos darbo bandymą, kurio metu šalies elektros sistema pirmąkart veikė savarankiškai. „Litgrid“ vadovas R. Masiulis ir energetikos ministras Dainius Kreivys po bandymo patikino, jog jis įgyvendintas sklandžiai ir partnerėms turėtų įrodyti, jog sinchronizuotis jau kitąmet yra saugu.
R. Masiulis: BRELL sutartis nutrūktų automatiškai, jei viena Baltijos šalių nuspręstų iš jos pasitraukti
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis tvirtina, kad Baltijos šalys turi teisę nepratęsti vadinamojo Maskvoje valdomo BRELL žiedo sutarties. Pasak jo, ji yra automatiškai nepratęsiama, jeigu viena šalis paskelbia apie išėjimą iš jos, tačiau kitos šalys yra laisvos sudaryti naują sutartį.
„Ką mes darysime – pamatysime. Visos opcijos yra ant stalo, svarstysime ir žiūrėsime ką daryti. (...) BRELL sutartis nurodo bendrą veikimą vienoje sistemoje. Norint iš sistemos išeiti ar bent turėti atrištas rankas iš jos išeiti, (pirmiausia – ELTA) iš BRELL sutarties reikia išeiti“, – pirmadienį žurnalistams teigė R. Masiulis.
Apsispręsti dėl BRELL sutarties nepratęsimo Lietuva turėtų iki rugpjūčio 7 d. – tai terminas, 6 mėnesiai nuo kurio sutartis atsinaujina.
„Sutartis automatiškai nepratęsiama, jeigu viena šalis paskelbia, kad ji iš jos (sutarties – ELTA) išeina. Bet kitos šalys yra laisvos sudaryti naują sutartį“, – pažymėjo jis.
R. Masiulis aiškino, kad Lietuva šiuo metu svarsto visus įmanomus variantus, tačiau šiai dienai plačiau apie galimus sprendimus jis tikina pakomentuoti negalįs. „Litgrid“ vadovas tikino, kad jeigu viena iš šalių paskelbtų apie išėjimą iš sutarties, likusioms reikėtų pasirašyti sutartį būtent su Rusija.
„Su agresoriumi dirbti kartu, kad šiek tiek kelias centais tai apsimoka, nemanau, jog yra teisingas pasirinkimas. Lietuvoje tiek ir mes įmonėje, tiek politinė valdžia, opozicija, visos institucijos lygiai taip mato, kad būti su agresoriumi viename tinkle nėra ateitis ir mes iš to norime išeiti kaip įmanoma greičiau“, – motyvus trauktis iš BRELL žiedo akcentavo „Litgrid“ vadovas.
„Mūsų specialistai yra paskaičiavę, kad techniškai tai greičiausiai įmanoma 2024 m. pradžioje, to mes ir siekiame“, – pabrėžė jis.
„Litgrid“ vadovas: po sinchronizacijos už elektrą per mėnesį mokėtume 50 centų brangiau
Įvykus Lietuvos elektros sistemos sinchronizacijai su Vakarų tinklais bei atsijungus nuo Rusijos valdomo energetikos žiedo BRELL (Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos), vidutinio vartotojo elektros sąskaita Lietuvoje gali padidėti 50 euro centų, teigia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis. Taip pat, pasak jo, toks nedidelis ir nepraktiškas kilovatvalandės brangimo svarstymas galėjęs paveikti latvių ir estų sprendimus dėl sinchronizacijos greičio.
„Dėl latvių motyvų daug negirdėjau, bet ką estai sakė – kad jiems yra svarbu kaštai, nors mes manome, kad jie yra labai nedideli. Estijoje yra paskaičiuota, kad liekant sistemoje su rusais, sutaupytų 0,4 cento per kilovatvalandę. Tai jeigu vidutinis sunaudojimas Estijoje yra 140 kilovatvalandžių, tai eilinis estas sutaupytų 60 centų per mėnesį.
Lietuviams panašiai, gautųsi irgi apie 50 centų pabrangimas, priklausomai nuo to ar liktume su Rusijos sistema. Latviams gautųsi apie eurą. Bet šiaip 50 centų per mėnesį, man atrodo nedideli pinigai“, – pirmadienį žurnalistams sakė R. Masiulis.
„Tai sinchronizacijos atveju tiek pabrangtų“, – pridūrė jis.
Visgi „Litgrid“ vadovas paminėjo, kad daug didesnę įtaką elektros kainų dedamosioms turės atsinaujinantys energetiniai šaltiniai, tad susitelkti į sinchronizacijos sukeltą branginimą nėra praktiška.
„Bet prisiminkime kitą dalyką, kad elektros kaina priklausys nuo to, kaip vystysis atsinaujinanti energetika, kadangi kuo jų daugiau atsiras, tuo labiau elektra atpigs. Taip pat, realiai svarstyti, kad sinchronizacija kažką pabrangins nėra praktiška. Reikia geriau žiūrėti į tai, kiek atsinaujinančių bus pastatyta“, – teigė jis.
Galutinę vartotojo mokamą kainą už elektros energiją sudaro kaina biržoje, „Litgrid“, Energijos skirstymo operatoriaus ir kitos dedamosios dalys.
