Kaip nurodoma „Litgrid“ pranešime, šiemet užbaigus 330 km ilgio ir 700 MW galios nuolatinės srovės jūrinės jungties pirkimus juose pateiktų pasiūlymų sumos beveik 2,5 karto viršijo numatytas 680 mln. eurų investicijas. Didžiąją dalį pirminio projekto biudžeto sumos planuota finansuoti ES lėšomis. Remiantis pateiktais pasiūlymais, bendra projekto kaina siektų 1,6 mlrd. eurų.
Pirmadienį, balandžio 24 d., „Litgrid“ pirkimų komisija baigė kabelio pirkimo procedūrą nesudarius sutarties. Po priimtų sprendimų bus koreguojamas projekto planas siekiant sudaryti sąlygas didesnei tiekėjų konkurencijai ir mažesniems statybos kaštams.
„Pateiktų jūrinės jungties pasiūlymų kainos ir sąlygos viršija skirtas investicijas ir joms nepakaktų suplanuoto finansavimo. Projekto kaštai, net ir su ES parama, taptų didesni už jo kuriamas naudas. Siekiame užtikrinti tvarų ir teisingą lėšų naudojimą ir apsaugoti Lietuvos vartotojus nuo papildomų kaštų, todėl koreguosime „Harmony Link“ įgyvendinimo planą, kiek įmanoma sumažindami jungties kainą.
Tikėtina, kad dėl to projektas bus įgyvendintas kiek vėliau nei numatyta, tačiau tai nekeičia mūsų planų dėl sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais – esame pasiruošę ją atlikti jau 2024 metais“, – sakė „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
„Šiuos pirkimus kartu su PSE pradėjome 2021 metais. Energetikos krizė, Rusijos agresija prieš Ukrainą ir augantis poreikis vystyti žaliąją elektros gamybą skatina šalis visame pasaulyje investuoti į naujas jungtis ir jūrinius vėjo parkus, todėl būtent šiuo metu smarkiai išaugo tokių kabelių paklausa ir projektų įgyvendinimo terminai. Reaguodami į situaciją, planuojame skelbti pirkimus iš naujo ir juos išskaidyti, taip užtikrindami galimybes įsitraukti didesniam tiekėjų ratui.
Konsultuodamiesi su rinka numatome galimybę pratęsti projekto įgyvendinimo laiką, tokiu būdu pritraukdami įrangos gamintojus ir statybų rangovus, iki šiol neturėjusius galimybės dalyvauti pirkime dėl numatytų terminų ar kitų sąlygų. Taip padidinsime tiekėjų konkurenciją, daugiau darbų galės atlikti vietos rangovai ir kartu su didesniu vaidmeniu, kurį prisiims mūsų pačių projektų komandos, sudarysime sąlygas sumažinti kaštus“, – sakė R.Masiulis.
Jo teigimu, taip pat siekiama susitarti dėl papildomo ES finansavimo projektui, išlaikant anksčiau numatytą finansavimo intensyvumą. Dėl to vyksta pokalbiai su Europos Komisija ir kitomis institucijomis.
Naują „Harmony Link“ projekto planą ir bendradarbiavimo susitarimą „Litgrid“ ir PSE planuoja sudaryti dar šiais metais. Naujus pirkimus siekiama paskelbti 2024 metais.
„Harmony Link“ jūrinė jungtis sudarys sąlygas didesnei elektros prekybai vieningoje Europos elektros rinkoje, prisidės prie Baltijos šalių elektros sistemos patikimumo. 700 MW galios ir apie 330 kilometrų ilgio jungtis sujungs Darbėnų pastotę Kretingos rajone ir Žarnoviecų pastotę Lenkijos Pamario regione. Parengiamieji „Harmony Link“ darbai vyksta nuo 2019 metų pradžios.
