„Tikėtina, kad dalyvių gali būti nedaug. Blogai būtų, kad jis būtų tik vienas, reiškia, kad konkursas neįvyko ir turėtume skelbti naują konkursą. Prarastume daug laiko ir tikrai niekam nebūtų gerai“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė M. Nagevičius.
Jo teigimu, plėtotojai baiminasi rizikų, kurias tektų prisiimti, o valstybė esą nesuteikia garantijų dėl kainos svyravimų.
„Jokios garantijos dėl rinkos – pardavinėji rinkos sąlygomis, arba turi susirasti pats pirkėją, arba pardavinėji biržoje ir nežinai, biržos kaina bus. Papildomai turi sumokėti dugno nuomos mokestį“, – sakė M. Nagevičius.
„Visi rizikos faktoriai sukelti investuotojui, visa nauda valstybei“, – pridūrė jis.
Taip pat, pasak M. Nagevičiaus, plėtotojams trūksta informacijos apie jūros dugną parko vietoje, kadangi neatliktas dugno tyrimas, poveikio aplinkai vertinimas.
„Vystytojas neturi iš principo nieko. Šalis jam nesako koks ten yra dugnas. Hiperbolizuojant, jie net nežino, ar iš viso ten yra dugnas, sakoma, kad toks yra gylis,“, – teigia jis.
Atsinaujinančios energetikos plėtros bendrovės „Green Genius“ vėjo ir žaliojo vandenilio verslo vadovas Darius Biekša antrino, kad konkurse visos rizikos perkeltos verslui, įmonėms esą „nėra galimybės padaryti klaidą“. Jis svarstė, jog konkurse dalyvaus tik riziką toleruojančios arba įmonės, „kurios labai tiki“.
Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė LRT radijui kalbėjo, jog konkursai be valstybės paramos vyksta kitose Europos šalyse, todėl dėl galimos nesėkmės Energetikos ministerija nenuogąstauja.
„Palyginus turime gerą dugną, kaip sako vystytojai, ir palankius vėjus“, – teigė D. Garbaliauskaitė.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) narė Jelena Dilienė sakė, kad Taryba konkursą skelbtų neįvykusiu, jei jame nebūtų bent dviejų dalyvių.
VERT kovo pabaigoje paskelbė antrojo jūrų vėjo jėgainių parko plėtros konkursas, jame dalyvaujančios įmonės statytų elektrines be valstybės pagalbos. Jo laimėtojas 36 km atstumu nuo Palangos Baltijos jūroje plėtotų parką, kurio mažiausia įrengtoji galia siektų 580 MW, didžiausia leistina generuoti galia – 700 MW.
Paskutinė prašymų dalyvauti konkurse teikimo diena – gegužės 29 d. Konkursą laimės bendrovė, pasiūliusi didžiausią elektrinių plėtros vystymo mokestį.
Pirmasis vėjo parkas bus plėtojamas su valstybės parama.
