„Ateina miesto meras, kuris nori pastatyti elektrinę su 80 proc. nuolaida skurdiems žmonėms, kurie susiduria su nepritekliumi ir jiems yra atsakoma, kad nėra galių. Tai šiuo atveju mes turime atsakyti į klausimą, kieno interesus tenkinsime nuėmę 2 GW? Manau, tikrai ne Lietuvos žmonių“, – teigė energetikos ministras.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad ministras painioja interesus, esą pagrindinis tikslas nėra saulės elektrinėmis aprūpinti kiekvieną gyventoją, svarbiausia yra užtikrinti mažas energijos kainas.
„Interesai yra supriešinami, kadangi būtent vystant didelius saulės elektrinės parkus elektros kainos kris taip greitai, kad nebeapsimokės statyti mažų, bet laimės tie, kurie neturi saulės elektrinių“, – dėstė kalbintas pašnekovas.
M.Nagevičius tikina, kad didelių saulės jėgainių parkų, kurie jungiami prie perdavimo tinklo, plėtra leistų sumažinti elektros kainas vartotojams. Jei dabar būtų tiek norinčių, kiek buvo praėjusią vasarą, per metus visi elektrinių vartotojai būtų sumokėję 600–700 mln. eurų mažiau, nei dabar sumokėjo.
Ministras žada artimiausiomis savaitėmis pateikti nutarimą dėl galios ribojimų. Jo teigimu, dabar norima nuspręsti, kokiai grupei ir kiek galima paskirstyti elektrinių galią verslui, fiziniams asmenims, savivaldybėms ir pan.
Maksimali saulės jėgainių galia, kurią galima prijungti prie tinklo, siekia beveik 4,5 GW. Iš jų beveik 2,5 GW skiriama gyventojams, kurie įsirengė ar dar ketina įsirengti saulės jėgainę.
„Ribojimai bus taikomi tiems saulės gamintojams, kurie statysis virš ribos. Kokie dydžio ribojimai bus, parodys ateitis. Jei statysis nedaug, ribojimų bus mažai. Pavyzdžiui, jei vartojimas augs, ribojimų bus mažiau. Mano žiniomis, tų ribojimų vystytojai nebijo ir yra pasiruošę statyti“, – pasakojo „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
„Litgrid“ vadovas teigia, kad elektros kaupimo baterijas įsirengusiems saulės parkų valdytojams galia būtų ribojama iki 20 proc.
Konfederacijos prezidentas kompromisinį sprendimą vertina teigiamai, tačiau įžvelgia riziką. Kaip minėjo M.Nagevičius, reikia suprasti, kad jei vystytojas į saulės elektrines nori investuoti 100–200 mln. eurų, tai bankai mato, kad „Litgrid“ gali sumažinti gamybą. „Toks įrašas iš karto uždegtų raudonas lemputes tokių projektų finansavimui, nes tai taptų nesuvaldoma rizika“, – komentavo jis.
R.Masiulio teigimu, rengiamas Pasinaudojimo elektros tinklais aprašas, kuriuo bus patvirtinta, kad komercinių saulės parkų generacija būtų apribojama tik jei tinkle bus viršytas pajėgumų limitas. Ribą peržengusi elektrinė būtų atjungiama nuo tinklo.
Aprašą per artimiausias savaites dar turės patvirtinti Valstybinė reguliavimo taryba.
