Jau ruošis kitai žiemai
Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys aiškino, kad jau dabar reikia pradėti ruoštis kitai žiemai.
„Visada reikia ruoštis. Tačiau, žvelgiant iš paukščio skrydžio, lyginant praėjusius metus su ateisiančiais, yra mažiau nerimo, o ne daugiau. Žiūrėdamas į šiuos metus, nemanau, kad bus tokių panikos priepuolių, kokie buvo pernai. Bet ar kainos bus aukštesnės negu istoriškai, prieš trejus ketverius metus? Taip, jos bus aukštesnės.
Didžiausias nerimas, kalbant apie ateinančią žiemą, yra tas, kad prieš ją iš Rusijos vamzdžio nebepildysime saugyklų. Iš čia kyla susirūpinimas, kad reikia ruoštis, taupyti, bandyti atsivežti. Šioje vietoje optimizmo įneša šilti orai. Jei tokie ar panašūs orai tęsis, tai dabartinės saugyklos bus išnaudotos apie 50 proc. Kitaip sakant, kitą sezoną pasitiksime su labai aukštomis atsargomis“, – sakė V.Poderys.
Jis pridūrė, kad elektros kainos yra labai susijusios su dujų kainomis.
„Dabar yra nukritusios ir dujų, ir elektros kainos iki visai padorių sumų, lyginant su pernai. Žiūrinti į priekį, ką matome naftos rinkoje, pinga degalai, ypač Lietuvoje. Taip pat pinga biokuras – iš lėto, bet pinga. Optimizmo yra daug, žymiai daugiau, nei praėjusį sezoną, bet reikia ruoštis žiemai“, – pabrėžė V.Poderys.
Vis dėlto Lietuva, nors ir turi savo suskystintųjų dujų terminalą, lieka priklausoma nuo kitų valstybių, ji vis tiek privalės dujas pirkti ir iš kitur.
„Iki tol atsipalaidavę žaliojo kurso propaguotojai sakė: na, dabar investuosime į saulę, vėją, ir viskas spręsis savaime. Dabar pamatėme, kad tai yra neatsakingas požiūris ir staiga pradėjome investuoti ir į žaliąją energetiką, ir vėl į angliavandenilius: išdujinimo, skystinimo terminalai, vamzdžiai ir t. t. Tokioje situacijoje esame dėl savo neapsiskaičiavimo ir nestrategiškumo ir turime investuoti į abi energetikas. Kalbu apie visą Europą“, – šnekėjo Lietuvos energetikos agentūros vadovas.
Išeitis – Saulės ar vėjo elektrinės
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sakė, kad tie, kurie investavo į Saulės ar vėjo elektrines, išėjo iš pasaulinės krizės.
„2,5 proc. Lietuvos elektros vartotojų turi savo Saulės elektrines. Jie neturi jokios krizės. Ta prasme 2022 metai buvo galimybių metai, o 2023-ieji irgi tokie išliks. Investuoti į atsinaujinančią energetiką dabar nori visi. Jei tik valstybė netrukdo, visi investuoja į atsinaujinančią energetiką. Rodikliai yra neblogi, lyginant su praeitimi, bet ar jie yra pakankami? Absoliučiai ne“, – teigė M.Nagevičius.
M.Nagevičiaus nuomone, didžiausia problema yra ta, kad Europos Sąjunga (ES) prieš karą apie atsinaujinačią energetiką daug kalbėjo, bet mažai ką darė.
„Atsinaujinančios energetikos dalis augo labai iš lėto. Visame energetiniame balanse ES yra tik apie 20 proc. atsinaujinančios energetikos, visa kita iš esmės yra iškastinis kuras. Mes ir likome priklausomi nuo iškastinio kuro, ta priklausomybė netgi išaugo. Tada, kai staigiai prasidėjo karas ir pasikeitė orientacija, paaiškėjo, kad mes tiesiog buvome apsileidę ir nebuvome pasiruošę šiam karui.
Jei ES atsinaujinačios energetikos turėtume ne 20 proc., o 60 proc., tai mums ši krizė nebūtų tokia problemiška ir mums nereikėtų desperatiškai statyti terminalų“, – mintis dėstė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos pirmininkas Justinas Urbanavičius antrino, kad 2022-ieji nebuvo lengvi metai.
„Šokas dėl energetinių dalykų pažadino ne tik Lietuvą, bet ir visą Europą. Aš pritarčiau dėl nepadarytų darbų. Politikai turi jausti didesnę atsakomybę. Aš puikiai atsimenu: 2008–2012 metais, kai buvau Seime, jau tada buvo pradėta šnekėti apie vėjų parkų kūrimą, bet kažkaip šis projektas nutilo, nejudėjo, matyt, visi labai gerai gyvenome, atsisukę dujų kranelius. O kai įvyko šie įvykiai, likome kaip kelininkai, sulaukę žiemos.
Seime priimti įstatymai dėl jūrų vėjų parkų statybos. Sakyčiau, tai yra nacionalinio svarbumo projektas. Kviečiu Seimą susitelkti ir priimti svarbius sprendimus. 2023 metais bus konkursai, bet tai dar negreitas projektas, dar keletas metų praeis. Šiandien turime galvoti apie atsinaujinančius energetikos šaltinius, toliau tęsti jų plėtrą ir skatinti kuo didesnę paramą tiek žmogui, tiek verslui įsirengti ant savo stogų šiuos parkelius. Tai amortizuotų kainų šuolius“, – kalbėjo J.Urbanavičius.
Siūlo protingai taupyti
V.Poderio nuomone, Lietuvai geriausia būtų apskritai atsikratyti iškastinio kuro.
„Ką sako kitos šalys ir ką yra pasiskaičiavę energetikos ekspertai, visa šalies ekonomika turi būti elektrifikuojama. Tos elektros reikės tris ar keturis kartus daugiau. Tai yra didysis visų šalių konsensusas“, – aiškino jis.
Vis dėlto esą nė viena šalis nenori, kad tą elektrą gamintų vien saulė ir vėjas.
„Saulė ir vėjas turėtų sudaryti iki 80 proc. Toliau turi būti nuolatinė kontroliuojama ir valdoma generacija. Čia šalys sustojo. Vieni sako: mes toliau gyvensime su dujomis. Kiti sako: mes einame atominiu keliu. O treti turi hidroelektrines. Šioje vietoje turime neužmiršti to stuburo, kuris suteikia stabilumą ir nepriklauso nuo politinių vėjų. Tą svarbu suvokti“, – tvirtino V.Poderys.
„Pagal tai, ką būtų galima padaryti, tuos 80 proc. galėtume pasiekti už kokių ketverių penkerių metų. Tiesiog reikia investicijų. Lietuvos aplinkybės ya tokios, kad pagal mūsų potencialą atsinaujinančiai energetikai, galimybes, mes galėtume padaryti 200–300 proc. energijos iš atsinaujinančių išteklių, lyginant su tuo, kiek mes suvartojame, o likutį eksportuoti“, – tęsė M.Nagevičius.
Tačiau, pasak jo, pasiekti tuos 80 proc. nėra toks lengvas uždavinys.
„Mes galime turėti šiek tiek problemų. Su jūrine vėjo energetika viskas gerai, bet ji atsiras tik apie 2030 metus. Su mažomis Saulės elektrinėmis dabar yra gerai, bet aš matau tokią bangą, nes visi vartotojai, kurie jų nori, tą daro dabar. Problema bus ta, kad per šiuos kelerius metus pasistatys tie, kas turi stogus, pinigus, tą gali ir nori padaryti. Jų padaugės iki 10–15 proc. O valstybei reikėtų pasistengti, kad padaugėtų iki 20 proc.“, – kalbėjo M.Nagevičius.
Vis dėlto, anot V.Poderio, taupyti šiuos metus turėtų ne tik valstybė, bet ir gyventojai.
„Kalbant apie elektrą ir žiūrint į žmogaus poziciją, yra numatomos subsidijos, kurios bus mokamos iki metų pabaigos, bet vis tiek kainos yra ir bus tokios – dvigubai didesnės nei buvo prieš krizę. Tas protingas taupymas kiekviename žingsnyje turi būti mūsų kraujyje. Kalbant apie dujas, jos taip pat bus subsidijuojamos, čia taip pat turi būti taupymas.
Kalbant į priekį, visas ūkis ir pramonė bus elektrifikuojama. Valstybė teikia paramą atnaujinant šildymo katilus. Siūlau naudotis tiems, kurie šildosi individualiai. Ir šilumos siurbliai – ten, kur yra individualus šildymas, turime žiūrėti į šilumos siurblius“, – pabrėžė pašnekovas.
