Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo pašnekovai.
Norėtų, kad šios dienos būtų apmokamos
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Lukas Savickas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos mokymosi visą gyvenimą rodikliai yra vieni prasčiausių Europos Sąjungoje, todėl šioje srityje pokyčių reikėjo ir 5 laisvadienių savišvietai suteikimas taps tų pokyčių pradžia.
„Kai rengėme įstatymo projektą, rėmėmės kitų šalių praktikomis. Tai nėra iš naujo išrastas dviratis.
Žmonės turi daug įsipareigojimų, turi vaikus į būrelius, darželius, mokyklas nuvežti, o dar kiti įsipareigojimai šeimai, tad dabar turės galimybę rasti laiko ir mokymuisi“, – kalbėjo politikas.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pripažįsta, kad nebus taip, jog nuo Naujųjų visi puls šviestis, bet tam prireikus laisvadienių darbdaviai jau nebegalės išsisukti ir darbuotojui jų nesuteikti, nenurodydamas itin svarbių priežasčių.
„Bet matau ir minusą. Tokias dienas turėtų apmokėti darbdavys, darbuotojas neturėtų maldauti, derėtis, kad jas darbdavys apmokėtų. Juk vis tiek kalbame apie darbdavio investiciją į darbuotoją.
Bet bent jau išsiderėjome, kad naujoje ministerijos ir profesinių sąjungų pasirašytoje kolektyvinėje sutartyje, kad šios dienos bus apmokamos darbdavio. Gaila, kad kolektyvinė sutartis galioja tik viešajam sektoriui, pavyzdžiui, mokytojams tos dienos bus apmokėtos. Bet tikimės, kad taip darys ir privatus sektorius“, – sakė I.Ruginienė.
Trūksta ne laisvų dienų, o motyvacijos
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narė Aurelija Maldutytė pabrėžė, kad savišvieta yra labai plati sąvoka ir ją kiekvienas gali suprasti savaip. Anot jos, per tokias laisvas dienas lankymasis jogoje ar etnokosmologijos muziejuje nekuria pridėtinės vertės verslui, o norint taip pailsėti turime kasmetes atostogas, kurias galima naudoti.
„Manau, savišvietai dabar reikia daugiau noro, motyvacijos, o ne įrašytų papildomų penkių laisvų neapmokamų dienų. Bet gal tai bus pradžia tiems, kurių darbdaviai anksčiau jų neišleisdavo.
Bet ką tos 5 dienos savišvietai pakeis žmogaus gyvenime, kai metuose yra 365 dienos? Turbūt nepakeis. Ir aš žmogus norės užsiimti savišvieta, kai darbdavys už tas dienas nemokės?
Jei Vyriausybės programoje yra numatytas tikslas, kad žmonės daugiau užsiimtų savišvieta, turėtų būti daugiau galvojama ir apie papildomus įrankius. Galbūt valstybė turėtų numatyti kažkiek lėšų skirti darbdaviams toms dienoms kompensuoti, nes tai yra nesusiję su darbuotojų pareigomis darbe, profesinės kvalifikacijos kėlimu“, – komentavo A.Maldutytė.
Tačiau I.Ruginienė pabrėžė, kad šios dienos ir yra skirtos būtent tokiam mokymuisi, kuris nėra tiesiogiai susijęs su turimos kvalifikacijos kėlimu, bet loginio mąstymo, streso ir krizių valdymo mokymai taip pat gali praversti darbe, kad ir netiesiogiai.
„Jei nesi teisininkas, finansinis ar teisinis raštingumas irgi gali praversti ne tik tau, bet ir darbovietei atnešti pridėtinę vertę. Tobulėjantis žmogus jau automatiškai kuria pridėtinę vertę kiekvienam darbdaviui, todėl darbdavys turi būti suinteresuotas skatinti darbuotoją tobulėti“, – teigė ji.
Tam pritarė ir L.Savickas: „Žmogus gali net dirbti kepėju, bet laisvu laiku mokytis farmacijos.“
I.Ruginienė ragino pagalvoti ir apie tai, kad šiuo metu daugelis žmonių dirba kelis darbus, skaičiuoja daugybę viršvalandžių, išsekę grįžta namo ir iš karto puola miegoti, o atsikėlę ryte vėl kimba į darbus.
„Tokiam žmogui nėra laiko net į biblioteką nueiti. Žmonės dažnai ne tik kad neturi pinigų, bet ir laiko skirti šeimai, o ką jau kalbėti apie saviugdą“, – paminėjo profsąjungų atstovė.
Mato kelis saugiklius
Kaip žinoti, kad darbuotojas tas dienas tikrai išnaudos savišvietai, o ne poilsiui, miegui namuose?
„Įstatymo nuostata yra parašyta, grindžiant pasitikėjimu žmonėmis, taip pat yra ir keli paprasti saugikliai.
Jokio diplomo ar išrašo, ką veikė ar kur buvo, nešti nereikia, bet asmuo turi teisę gauti neapmokamas, arba, jei susitarė kitaip, apmokamas, dienas savišvietai tik prieš 20 darbo dienų pateikęs tam prašymą.
Didele dalimi atvejų tai bus neapmokamos dienos – tai irgi tampa saugikliu. Žmogus nesirinks gauti neapmokamų dienų, atsisakyti darbo užmokesčio tam, kad praleistų laiką su draugais“, – mano L.Savickas.
Įžvelgia landų piktnaudžiavimui
Advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Aurelija Daubaraitė įžvelgia pakeitime spragų ir galimų landų piktnaudžiavimui.
„Darbo kodekso pakeitimas nenustato, kas yra savišvieta. Įprastai tai suprastume, kaip darbuotojo dalyvavimą tam tikroje mokymo programoje ar kursuose, kuriuose darbuotojas dalyvauja savo iniciatyva ir tai nebūtinai būna susiję su jo darbu.
Bet kyla klausimas, kaip tada reikėtų vertinti situaciją, kai darbuotojas pageidauja šviestis namuose žiūrėdamas dokumentinius ar pramoginius serialus, skaitydamas knygas bibliotekoje, žiūrėdamas krepšinio čempionatą? Ar tai yra savišvieta?
Darbo kodeksas atsakymo į šį klausimą nesuteikia, todėl negalime sakyti, kad tai negalėtų tapti atostogų priežastimi, matyt, viską parodys praktika“, – pateikė pavyzdžius A.Daubaraitė.
Pasak jos, tokiu atveju galima manyti, kad darbdavys ir darbuotojas galėtų susitarti, kas yra savišvieta, nes kitaip darbdavys gail nenorėti suteikti atostogų, nors darbuotojas ir reikalauja. Tokius susitarimus būtų galima apibrėžti vidiniuose įmonių dokumentuose, visgi tai taip pat gali būti laikoma ir darbuotojo teisių ribojimu, nes savišvieta – plati sąvoka ir jos rekomenduojama neapibrėžti.
Tad ką daryti? Teisininkė pataria vidiniuose dokumentuose apsibrėžti tik tokio prašymo teikimo tvarką ir terminus, kad tai atitiktų tiek darbdavio, tiek darbuotojo interesus.
„Darbo kodeksas šiuo metu numato, kad darbuotojas turėtų informuoti darbdavį ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų, tačiau matome galimybę vidiniuose dokumentuose įrašyti paskatą darbuotojams pateikti tokį prašymą kuo anksčiau.
Darbuotojui, prieš įsigyjant kursus ar nusprendžiant dalyvauti kokioje nors programoje, rekomenduojame prieš tai suderinti laiką su darbdaviu, nes kartais darbdavys dėl verslo priežasčių gali neturėti galimybės suteikti laisvų dienų darbuotojo pasirinktu metu“, – patarė ji.
